Galima užkirsti kelią 90 procentų visų širdies priepuolių. Tokią išvadą padarė mokslininkai, remdamiesi 30 000 vyrų ir moterų gyvenimo istorijų analize.
Pusė šių žmonių patyrė širdies priepuolius, kiti buvo sveiki. Vyrų ir moterų dalis, taip pat jų rasinė sudėtis buvo analogiškos. Tyrimo duomenys leido išaiškinti devynis rizikos veiksnius, kurie sukėlė daugumą širdies priepuolių. Visus šiuos rizikos veiksnius galima kontroliuoti.
Šie rizikos veiksniai ir anksčiau buvo gerai žinomi: rūkymas, aukštas cholesterolio lygis kraujyje, per menkas vaisių ir daržovių kiekis racione, gyvenimas streso sąlygomis. Stresas – gana silpnas rizikos veiksnys, bet jis padvigubina širdies atakos riziką. Kitus agresorius – aukštą arterinį kraujospūdį, diabetą, abdominalinio tipo nutukimą, alkoholio vartojimą – lengvai galime kontroliuoti patys arba medicinos darbuotojai. Daugumai kur kas ilgiau gyventi norinčių žmonių pakanka dešimt minučių pasivaikščioti, vakarais pasiklausyti lengvos muzikos, o žiūrint televizorių pirmenybę teikti ne bulvių traškučiams, bet riešutams.
Reikia žengti septynis žingsnius
1. Dieną pradėkite teisingai.
Pusryčiuose turėtų būti didžiausias ląstelienos (maistinių skaidulų) kiekis. Tyrimai rodo, jog kiekvienas maistinių skaidulų gramas dviem punktais sumažina mažo tankio lipidų (pavojingiausios cholesterolio rūšies) kiekį. Jeigu pusryčiams valgote grūdų dribsnių su 10 gramų sėlenų, mažo tankio lipidų lygį sumažinsite jau 20 punktų. Nepamirškite, jog švieži vaisiai turi dar daugiau naudingųjų skaidulų.
2. Rinkitės nerafinuotus grūdus.
Juose yra širdį saugančio vitamino E, skaidulų ir kitų antioksidacinių cheminių medžiagų. Pasirinkus nerafinuotus grūdus, širdies priepuolio rizika sumažėja maždaug 30 proc.
3. Tikslas – devintukas.
Vaisių ir daržovių reikia valgyti ne penkias, bet devynias porcijas per dieną. Jų pridėkite į kiekvieną maisto porciją arba užkandžius.
4. Valgykite „geruosius riebalus”.
Rinkitės ne neriebius patiekalus, bet „geruosius riebalus”. Gerųjų riebalų šaltinis: riešutai, alyvų aliejus, avokadai. Šie riebalai šiek tiek mažina mažo tankio lipoproteidų (blogojo cholesterolio), trigliceridų kiekį ir didina didelio tankio lipoproteidų (gerojo cholesterolio) kiekį. Kiaušinienę kepkite alyvų aliejuje, juo šlakstykite mėsą. (Įspėjimas: kepant labai aukštoje temperatūroje gali susidaryti širdžiai kenksmingų peroksidų.)
5. Valykite dantis.
Peridonto ligomis, chroniška bakterine dantenų infekcija sergantys žmonės du kartus dažniau žūva nuo širdies ligų, negu sveikus dantis ir dantenas turintys jų bendraamžiai. Burnoje gyvenančių bakterijų toksinai – dažna širdies ligų priežastis. Dantis valykite du kartus per dieną, o prieš naktį būtinai naudokite dantų siūlą. Norėdami užkirsti kelią dantų apnašoms ir akmenims, burną skalaukite baktericidiniais preparatais.
6. Tyla.
Jūs negalite pakeisti pasaulio, bet galite pakeisti savo reakciją į jį. Nuošalioje namų vietoje susisukite lizdelį, kuriame galėtumėte pabūti su savo mintimis, pasiklausyti atpalaiduojančios muzikos ir atsipalaiduoti. Relaksacija dvigubai sumažina širdies ligų galimybę.
7. Judėkite.
Harvarde atlikti 40 000 moterų, vyresnių nei 45 metų, tyrimai parodė, kad pasivaikščiojimas, net ir neskubiu žingsniu, trunkantis tik 1 valandą (!) per savaitę, dvigubai sumažina galimybę patirti širdies priepuolį ar patekti į ligoninę. Pėsčiomis nueikite iki pašto dėžutės, užlipkite laiptais, toliau pasistatykite automobilį. Visos šios smulkmenos jums bus naudingos. Džono Hopkinso ligoninės tyrinėtojai įrodė, kad tie žmonės, kurie mėgsta kuo toliau pasistatyti automobilius, vedžioti šunis, dirbti kieme, taip pat pagerina sveikatą, kaip ir lankantys aerobikos užsiėmimus. Dar geresnės naujienos: nustatyta, kad jeigu kiekvieną dieną užlipate į antrą aukštą, per metus galite atsikratyti šešių svarų (svaras – 453,5970244 gramo). Išnaudokite net menkiausią progą pajudėti. Tai paprasti sveiko gyvenimo būdo receptai.
Pastaba: šie patarimai nereiškia, jog galima atsisakyti jums skirto gydymo, jie nepakeičia įprastų medicininės pagalbos metodų.