Sumažėjus cholesterolio kiekiui kraujyje, ką taip skatina dabartiniai gydytojai, gali sumažėti žmogaus intelektas. Tokią netikėtą išvadą padarė Bostono universiteto tyrinėtojai.
Daktarės Penelopės Elias vadovaujami mokslininkai ištyrė 789 vyrus ir 1105 moteris, kurie anksčiau dalyvavo plataus masto Framingemo klinikos tyrime (jis vyko maždaug prieš 10 metų ir siekė išaiškinti širdies nepakankamumą sukeliančius veiksnius). Kiekvienam dalyviui buvo pasiūlytas testų rinkinys, pagal kurį nustatomi jų intelektualiniai gabumai. Mokslininkus pirmiausiai domino žmonių sugebėjimai spręsti logikos uždavinius ir koncentruoti dėmesį. Buvo imamas tyrimo dalyvių kraujas ir nustatomas įvairių formų cholesterolio kiekis.
Duomenų analizė atskleidė, kad maksimaliai mažai cholesterolio turinčių žmonių intelektualinės funkcijos 49 proc. mažesnės, negu aukštą cholesterolio lygį turinčių žmonių. Pirmiausiai tai lėmė žmonių sugebėjimą spręsti uždavinius ieškant atitikmenų, įsimenant daug žodžių ir koncentruojant dėmesį.
Tyrinėtojų išvada labai vienareikšmiška – kuo mažiau cholesterolio yra žmogaus kraujyje, tuo daugiau jis gali turėti problemų mąstydamas ir įsimindamas informaciją. Kartu mokslininkai pastebi, kad jie nesvarstė „priverstinio” cholesterolio kiekio mažinimo vaistais varianto – žemą cholesterolio lygį kai kurių dalyvių kraujyje lėmė tik natūralūs veiksniai. Todėl dar anksti kalbėti apie neigiamas cholesterolį mažinančios terapijos pasekmes. Tačiau galima daryti tam tikras išvadas apie perėjimo prie cholesterolio neturinčio maisto pasekmes.
„Mūsų rezultatai nėra netikėti, – interviu „Reuters” korespondentui sakė daktarė P. Elias. – Jau seniai žinome, kad cholesterolis organizme atlieka daugybę funkcijų. Jo yra daugelio ląstelių struktūrų sudėtyje, tai pradinė kai kurių hormonų sintezės medžiaga, reguliuojanti ląstelių membranų būklę. Todėl įmanoma nuspėti, kad jo kiekis kraujyje daro įtaką aukščiausios nervinės veiklos procesams – mąstymui ir įsiminimui.”
„Jokiu būdu nenorime teigti, kad žmonės privalo atsisakyti dabar madingų dietų, mažinančių cholesterolį, – tęsė ji. – Vis dėlto, geriau tai daryti saikingai, nes šios medžiagos ir perteklius, ir trūkumas vienodai kenkia sveikatai.”
Taigi nesižavėkite sviestu ir mėsa „be cholesterolio”. Žinoma, jie apsaugos kraujagysles nuo aterosklerozės, o širdį – nuo infarkto. Bet kaip jūsų smegenys įvertins tai, kad jos paliekamos be gyvybiškai svarbios medžiagos?
Tai jei sveikai maitintis nera gerai, tai kam is viso gyventi?
Tai durnas yra sveikas,ar tik biski sveikas?
Perskaitykit straipsnį iki galo, ir nekils tokių klausymų. Bet tie tyrinėtojai ką žinau, neatrodo rimti, nes cholesterolio vaidmenį gali atlikti ir kiti, augaliniai steroliai, kuriuos gauname su sveiku maistu.