Mokymasis per atostogas neturėtų tapti prievole

Dauguma mokyklinio amžiaus vaikų vasarą pamiršta vadovėlius ir mokytojų užduodamus namų darbus. Net ir įdomiai knygai sunku varžytis su kitais atostogų teikiamais malonumais. Tačiau sumanūs tėvai ir tokiomis nepalankiomis aplinkybėmis gali prisidėti prie savo vaikų ugdymo, skirdami daugiau dėmesio neformaliajam mokymui.

Laikas poilsiui

Ištuštėjusios ugdymo įstaigos, atostogaujantys mokiniai ir jų pedagogai yra neatsiejama vasaros įvaizdžio dalis. Mokymasis dažnai prilyginamas darbinei veiklai, todėl periodiškos atostogos mokyklinio amžiaus vaikams yra daugiau būtinybė nei išskirtinė privilegija. Nustatyta, kad be poilsio dirbančio žmogaus darbo efektyvumas sumažėja, o klaidų tikimybė labai padidėja. Mokymasis reikalauja daug psichinės energijos, tad jos išsekimas bręstančiai asmenybei gali turėti neigiamų padarinių. Nors vaiko organizmas atsinaujina lengviau nei suaugusio žmogaus, tačiau mažųjų jėgos daug greičiau išsenka. Todėl mokiniams reikalingos dažnos pertraukėlės, kurių metu jie turi galimybę atsitraukti nuo intensyvios protinės veiklos. Vasaros atostogos vainikuoja visą mokslo metų darbą, tad itin svarbu, kad vaikai gerai pailsėtų, turėtų užtektinai laiko bei galimybių sustiprinti fizines ir psichines organizmo jėgas.

Pirmenybė praktikai

Pagrindinis švietimo tikslas yra žmogaus pasiruošimas gyvenimui. Tačiau Lietuvos ugdymo įstaigose vis dar vyrauja per daug formalizuotas, į žinių kaupimą orientuotas mokymas, kurio vaisius sunku pritaikyti realiame gyvenime. Pavyzdžiui, daugelis suaugusiųjų prastai orientuojasi gyvūnų ir augalų pasaulyje, tačiau ne vienas iš jų mokykloje per biologijos pamokas gaudavo labai gerus pažymius.

Tad mokinių atostogų metu sumanūs tėvai galėtų daugiau dėmesio skirti savo vaiko praktinių įgūdžių lavinimui. Tikėtina, kad berniukams patiks ką nors sumeistrauti, o mergaitės susidomės įvairiais rankdarbiais. Atliekant panašias užduotis, vaikams prireiks ne tik kantrybės bei kruopštumo, bet ir įvairių mokykloje įgytų teorinių žinių. Kūrybiškas žvilgsnis į virtuvę padės joje atrasti chemijos laboratoriją, o apsilankymas parduotuvėje virs pirmuoju žingsniu į skaičių ar ekonomikos pasaulį. Taip išvyka į kaimą ar gamtą primins biologijos pamokas, o lenktynės su dviračiais neleis pamiršti fizikos pagrindų.

Mokytis netiesiogiai

Svarbu suvokti, kad daugelis mokymuisi reikalingų įgūdžių gali būti lavinami netiesiogiai. Paskatindami vaiką piešti, lipdyti ir kitaip tobulinti smulkiąją motoriką, prisidedame prie jo rašysenos dailinimo. Kas vakarą su mažuoju aptardami dienos įspūdžius, padedame jam išreikšti savo mintis ir jausmus. Tuo pačiu tikslu vyresniąsias atžalas galime paskatinti rašyti dienoraštį arba laiškus bičiuliams.

Vasaros atostogos suteikia daug puikių progų suderinti gaunamus malonumus ir praktinę naudą. Pavyzdžiui, užsienio kalbų mokėjimą pagilins tiek kelionė į svečią šalį, tiek bendravimas su į Lietuvą atvykusiais užsieniečiais. Įvairios pažintinės išvykos atostogaujančiam mokiniui ne tik suteiks nepakartojamų įspūdžių, bet ir praturtins jau turimas istorijos, kraštotyros žinias. Neatrastų pasaulių nebūtina ieškoti labai toli – gimtasis miestas arba kaimas taip pat gali nustebinti dar negirdėtu pasakojimu ar nematytu vaizdu.

Svarbiausia, kad panašiose „pamokose” gali dalyvauti tiek jaunas, tiek senas. Tad per vasaros atostogas tėvai bei jų vaikai turi daugiau galimybių bendrauti, užsiimti bendra veikla, o kartu ir mokytis vieni iš kitų.

Sudominti skaitymu

„Prievolė” mokytis net ir atostogų metu neretai gimsta iš mokytojo rekomendacijų mokiniams skaityti knygas. Tėvai dažnai imasi kontroliuoti šį procesą ir neleidžia vaikui pasirinkti nei skaitomos knygos, nei skaitymui skirto laiko. Norint nesugriauti ir taip trapių jaunosios kartos santykių su spausdintu žodžiu, šioje srityje jai reikėtų suteikti kiek įmanoma didesnę pasirinkimo laisvę. Tikėtina, kad pedagogo rekomenduoti kūriniai bus lengva ranka iškeisti į populiarias tarp bendraamžių knygas, tačiau tėvams nereikėtų dėl to sunerimti. Svarbiausia, kad vaikas skaitytų, o jo skonis su amžiumi ir patirtimi keisis.

Prie mažųjų polinkio į knygas nemaža dalimi prisideda ir suaugę. Jeigu patys tėvai vengia skaityti ir daug laiko praleidžia prie televizoriaus, jų atžalą bus sunku įtikinti spausdinto žodžio reikšme žmogaus gyvenimui. Tačiau jei knygos nėra vien tik lentynų puošmena, vaikai linkę perimti savo šeimos vertybes ir įpročius.

Sugrįžti prie knygos niekada nevėlu. Mažesnius vaikus užkrečia skaitymas kartu, vyresniems galime pasiūlyti įdomias, jų interesus atitinkančias knygas. Be to, svarbu atrasti skaitymui tinkamą laiką. Vakaras arba lietinga vasaros diena gali tapti puikia erdve susitikimui su gera knyga.

Be prievartos

Svarbu prisiminti, kad prievarta ne tik nesustiprina noro mokytis, bet neretai jį sumažina. Tad per moksleivių atostogas geriau atsisakyti priverstinio mokymo namuose.

Vaiko interesų ir poreikių pažinimas padeda sustiprinti jo vidinę motyvaciją siekti vieno ar kito užsibrėžto tikslo. Šioje situacijoje sumanūs tėvai linkę pasirinkti neįkyrių pagalbininkų vaidmenį, o patys išradingiausi padeda vaikui mokymąsi paversti patrauklia ir įdomia veikla.

Mindaugas Radušis

Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos psichologas

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Vaikai su žyma , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.