Maskvos miesto teismas nuteisė kalėti iki gyvos galvos buvusį bendrovės „Jukos” saugumo tarnybos vadovą Aleksejų Pičiuginą.
Jis pripažintas kaltu neva organizavus tris žmogžudystes ir keturis pasikėsinimus nužudyti. Kartu Rusijos generalinė prokuratūra pareiškė, kad jis buvo tik vykdytojas. Šių nusikaltimų užsakovas neva yra „Jukos” bendraturtis Leonidas Nevzlinas, dabar gyvenantis Izraelyje. Jam kaltinimai pateikti už akių.
A.Pičiuginas buvo apkaltintas verslininkės Valentinos Kornejevos, Neftejugansko administracijos vadovo Vladimiro Petuchovo nužudymo organizavimu, pasikėsinimu nužudyti austrų firmos „East Petroleum” valdytoją Jevgenijų Rybiną. Pats A.Pičiuginas sako, kad „jau penktus metus laikomas tardymo izoliatoriuje už nusikaltimus, kurių nepadarė” ir tebetvirtina esąs nekaltas. Dabar buvusio „Jukos” darbuotojo advokatai ketina kreiptis į Žmogaus Teisių Teismą Strasbūre.
Maskvos teismas jau pernai kovo 30 dieną buvo nuteisęs A.Pičiuginą 20 metų nelaisvės, pripažinęs jį kaltu organizavus nužudymą ir pasikėsinimą nužudyti. Tačiau praėjus dviem savaitėms po nuosprendžio paskelbimo Generalinė prokuratūra jam pateikė naujų kaltinimų, o bylą nagrinėti paskirtas teisėjas iš pat pradžių pareiškė, kad „A.Pičiugino kaltė nustatyta”.
A.Pičiuginas buvo suimtas 2003-iųjų birželį, ir jo areštu faktiškai prasidėjo prieštaringai vertinama „Jukos” byla” – virtinė baudžiamųjų ir mokesčių bylų, kurios galiausiai sužlugdė didžiausią Rusijos naftos kompaniją.
Kai 2004-ųjų liepą Maskvos prokuratūra iškvietė į apklausą ir L.Nevzliną dėl jo veiklos šioje kompanijoje, kito kvietimo turtuolis nutarė nelaukti. Jis sėdo į lėktuvą ir išskrido į Izraelį. Tą patį padarė dar kelios dešimtys Rusijos verslininkų, kurie sugebėjo tarp savo giminaičių rasti kokią nors žydę močiutę.
L.Nevzlinas – susidorojimo su „Jukos” kompanija dalis
Dar neseniai Leonidas Nevzlinas buvo „Jukos” bendraturtis ir vienas turtingiausių bei įtakingiausių Rusijos žmonių. „Numylėtas Jelcino vaikis” – taip jis buvo vadinamas Maskvos salonuose ir Rusijos oligarchų „dačose”. Tačiau L.Nevzlinas padarė nepataisomą
klaidą – leidosi išrenkamas Rusijos žydų komiteto pirmininku ir užuot tvarkęs tik verslo reikalus, ėmėsi didžiosios politikos. Viskas baigėsi tuo, jog teko bėgti į Izraelį.
Nuo tada, kai Maskvoje už L.Nevzlino galvą buvo pažadėta 5 mln. dolerių, jis net gyvendamas Izraelyje vengia nuolat nakvoti savo namuose ir dažnai dėvi neperšaunamą liemenę, laikomą tikru šios rūšies meno šedevru. Ją specialiai jam pagamino vienas Tel Avivo meistras. Šiemet į jį jau buvo pasikėsinta, laimei, po tilteliu paslėpta mina nesprogo. Po to L.Nevzlinas kreipėsi į saugos firmą, nors visi žino, kaip jis nemėgsta vaikščioti lydimas apsaugininkų. Jis sako, kad taip turi daugiau šansų išlikti gyvas.
Oligarchai – V.Putino priešai
Boriso Jelcino įpėdinis Vladimiras Putinas nuo pat pradžių negalėjo pakęsti arogantiškų turtuolių, lendančių ne į savo reikalus. L.Nevzlino draugas Michailas Chodorkovskis jau kelerius metus sėdi kalėjime, pažįstamas Borisas Berezovskis persikėlė gyventi į Londoną, o kitas pažįstamas Vladimiras Gusinskis nusipirko laikraštį Šventojoje žemėje. Ir tik Romanas Abramovičius, kuriam futbolas rūpėjo labiau nei Čečėnija ar žmogaus teisės, nebuvo apkaltintas dėl finansinių machinacijų.
Iš pradžių gyvenimu Izraelyje L.Nevzlinas buvo patenkintas. Jis pastebėjo, kad Viduržemio jūros vanduo daug šiltesnis nei Baltijos, o koraliniai rifai Akabos įlankoje – vieni gražiausių pasaulyje. Įsitraukė jis ir į vietos gyvenimą, nors ir ne taip energingai, kaip Rusijoje. Kad pelnytų kaimynų palankumą, atvykėlis per dvejus metus išdalijo keliolika milijonų dolerių labdarai, daugiausia skirdamas sveikatos apsaugai ir švietimui. Suteikęs kelių milijonų dotaciją L.Nevzlinas išgelbėjo nuo uždarymo garsųjį Diasporos institutą Tel Avivo universitete. Izraelyje jis ir toliau būtų galėjęs ramiai mėgautis gyvenimu, jei iš naujo nebūtų įsitraukęs į politiką. Kremlius negalėjo to nepastebėti.
Likviduotinų žmonių sąraše
Rusijoje L.Nevzlinas įtrauktas į likviduotinų žmonių sąrašą. Jo tikros bėdos prasidėjo praėjusį rudenį, po to, kai vieną vakarą jo biure Herclyje suskambo telefonas. Skambino senas pažįstamas Aleksandras Litvinenka, buvęs KGB karininkas.
Po kurio laiko duodamas interviu Izraelio laikraščiui „Haarec” L.Nevzlinas sakė, kad A.Litvinenka norėjo paslėpti Izraelyje dokumentus, liudijančius Rusijos valdžios ir nusikalstamo pasaulio ryšius. Jis sakė, kad atidavė tuos dokumentus saugoti patikimoms Izraelio advokatų kontoroms, prieš tai ant kiekvieno voko užrašęs: „Atplėšti tik po mano mirties”.
L.Nevzlinas įsitikinęs, kad Rusijos žvalgyba bando prisikasti prie jo Izraelyje. „Ir kelis kartus jai beveik pasisekė”, – prasitarė buvusi milijonieriaus žmona, kuri po skyrybų grįžo gyventi į Rusiją. Yra žinoma, kad Rusijos saugumo tarnybos kelis kartus bandė infiltruoti savo žmogų į L.Nevzlino aplinką, tačiau tie agentai buvo išaiškinti ir diskretiškai deportuoti į Rusiją.
Šį birželį paaiškėjo, kad A.Litvinenka, kuris rudenį paskambinęs L.Nevzlinui susitiko su juo Izraelyje, Šventojoje žemėje buvo susitikęs ir su buvusiu kadriniu Rusijos specialiųjų tarnybų darbuotoju Jurijumi Švecu. J.Šveco pavardę gerai žino „Mossad”. Mat 9 dešimtmetyje jis kelias dienas praleido Izraelyje, o vėliau, apsimetęs TASS korespondentu, dirbo Vašingtone.
Subyrėjus Sovietų Sąjungai J.Švecas paprašė prieglobsčio Jungtinėse Valstijose, kur greičiausiai bedradarbiavo ir su amerikiečių, ir su Izraelio slaptosiomis tarnybomis. Šiandien jis dirba kompanijų, turinčių verslo interesų Rusijoje, Lenkijoje, Čekijoje ir Slovakijoje, patarėju. Izraelyje manoma, kad dalis dokumentų, kuriuos A.Litvinenka paliko saugoti Tel Avive, yra iš privataus J.Šveco archyvo ir kad tai neva pribloškianti medžiaga.
Grėsmė tik auga
L.Nevzlinas ir jo žmonės nėra naivūs. Jie supranta, kad pakartotinas ir garsus A.Pečiugino procesas Maskvoje – bandymas prisikasti prie pabėgusio milijonieriaus. Juk ne šiaip sau po proceso Rusijos generalinė prokuratūra paskelbė, kad A.Pečiuginas buvo tik vykdytojas, o įsakymus žudyti žmones duodavo L.Nevzlinas. Taigi jo medžioklė suintensyvėjo.
L.Nevzlinas bijo, kad ilgos Kremliaus rankos jį gali pasiekti bet kada ir bet kuriame mieste. Kad jam gresia pavojus, pripažįsta ir Izraelis. Ilgą laiką šios valstybės cenzūra blokavo kiekvieną informaciją, liečiančią kai kurių Rusijos emigrantų apsaugą. Dabar jau žinoma, kad po A.Litvinenkos mirties praėjusių metų lapkritį Izraelyje gyvenančius Rusijos oligarchus saugojo elitinis britų karinių oro pajėgų padalinys SIS, vėliau perdavęs jų apsaugą „Mossad” ir saugos firmai „Modiin Ezrachi”.
Užspęstas į kampą
Herclio, 14 kilometrų nuo Tel Avivo, uoste stovi įspūdinga jachta „Constelation”. Jos įgula kalba rusiškai. Į ją įžengti neturi teisės net Izraelio policininkai. Jachta prikimšta elektronikos ir turi nuosavą radarų sistemą. Ši L.Nevzlino plaukiojanti bazė gali pajudėti tik įvedus koduotą šifrą, kuris automatiškai reiškia ketvirtojo laipsnio pavojų.
Užspęstas į kampą Rusijos milijonierius niekada nesusitinka su nepažįstamais žmonėmis arba žurnalistais. Besikreipiantiesiems jo sekretorius paaiškina atsisakymo priežastis: „Ne nuo šiandien V.Putino komanda bando užčiaupti burnas visiems priešininkams. L.Nevzlinas nesustos kovoti už tikrai demokratišką Rusiją.” Ar taip ir bus, parodys ateitis. O kad Rusijos žvalgyba pamėgo žudymą ir provokacijas užsienyje – jau akivaizdus faktas. Faktas ir tai, kad nauji kaltinimai netrukus bus pateikti jau kartą nuteistam M.Chodorkovskiui, ir nuosprendis greičiausiai bus daug griežtesnis. Su L.Nevzlinu Rusija, matyt, stengsis susidoroti kitaip.