Profesinio mokymo laukia esminė naujovė – prie kai kurių mokyklų atsiras praktinio mokymo centrai. Šiauliuose jų gali būti tik du: prekybos ir statybos. Kitų profesijų besimokantiems moksleiviams tobulintis tektų kituose miestuose.
Šiaulių apskrityje atrinktos tik trys įstaigos, galėsiančios pretenduoti į centrus: Šiaulių profesinio rengimo centras (ŠPRC), Joniškio žemės ūkio mokykla ir Kuršėnų politechnikos mokykla.
Šiaulių profesinio rengimo centro Vystymo skyriaus vedėjas Arvydas Labunskis „Šiaulių kraštui” sakė, jog paraiškos pateiktos, bet kol kas – nežinomybės stadija, nors projekto, kuriam skiriama daugiamilijoninė ES parama, įgyvendinimo pradžia – 2008 metų sausis. Investicijos skiriamos būsimų centrų pastatams rekonstruoti ar statyti, aprūpinti naujausia įrangą ir technika.
Ar mažės mokymo programų, jeigu praktinio mokymo centrų Šiauliuose neatsiras?
„Rengsime tų pačių profesijų darbuotojus, kaip rengėme, tik bazę stiprinti reikės savo jėgomis. Į ES paramą jau bus sunku pretenduoti, – sakė A. Labunskis. – Moksleiviai pas mus įgytų pirminius įgūdžius, o specializuotų įgūdžių įgyti važiuotų į sektorinius centrus.”
Pasak A. Labunskio, kol kas visiškai neaišku, kaip centrai funkcionuos. Žinoma tik, kad moksleiviai, pirminius įgūdžius įgiję savo mokykloje, tobulintis turėtų važiuoti į praktinio mokymo centrus, o centrai turėtų patys išsilaikyti iš teikiamų paslaugų.
„Kas moksleivius vežios, kokiomis lėšomis, kur jie ten gyvens? Atsakymų kol kas nėra”, – sakė A. Labunskis.
Šiaulių profesinio rengimo centras, birželį pakviestas teikti paraišką, pasiūlė keturis centrus: prekybos, aprangos ir tekstilės, statybos, energetikos ir inžinerinės pramonės.
Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai bei Šiaulių pramonininkų asociacija, atsitiktinai išgirdę apie rengiamą reformą, suskubo irgi siūlyti: prašė svarstyti dar transporto, logistikos praktinio mokymo centro idėją.
Šiaulių apskrities administracija prašė įtraukti dar dvi profesines mokyklas: Kelmės ir Šeduvos. Oficialiai apskrities nuomonės neklausė nei Švietimo ir mokslo ministerija, nei jos užsakymu centrų kūrimo koncepciją kūręs bei paraiškų vertinimą turėjęs atlikti Viešosios politikos ir vadybos institutas.
Į apskrities viršininko prašymą ministerija atsirašė: siūlomos įstaigos galėtų būti partnerėmis tų mokyklų, kuriose būtų steigiami sektoriniai praktinio mokymo centrai.
Švietimo ir mokslo ministerijos Profesinio mokymo skyriaus vedėjas Sigitas Žilionis „Šiaulių kraštui” neigė, jog su verslo atstovais centrų idėjos nederintos.
„Viešosios politikos ir vadybos institutas kiekviename ūkio sektoriuje darė viešą aptarimą”, – sakė ministerijos atstovas. Kur darė aptarimus? Daugiausia Vilniuje.
„Labai gražu būtų pristatyti centrų visoje Lietuvoje, bet iš kur pinigų paimsime? Rugsėjo pradžioje institutas turi padėti ant stalo vertinimo rezultatus. Tada bus viešas aptarimas. Kur? Manau, kad Vilniuje. Centrai steigiami ne pagal apskritis, o pagal ekonomikos sektorius.”
Švietimo ir mokslo ministrės sudaryta atrankos komisija priims galutinį sprendimą. Programa ir centrų sąrašas, pasak S. Žilionio, turėtų būti patvirtinti rugsėjo pabaigoje.
Viešosios politikos ir vadybos instituto analitikas Marius Ablačinskas paaiškino, kad greičiausiai šalyje bus įsteigta ne daugiau kaip 30 centrų. O Šiauliams, pirminiais duomenimis, numatomi mažiau nei trys.
„Statybos centras greičiausiai į Šiaulius atkeliaus, nes numatomi šalyje keturi tokie centrai, orientuojamasi į keturis didžiuosius miestus: Vilnių, Kauną, Klaipėdą ir Šiaulius”, – sakė analitikas.
Dar galbūt prekyba, nes Šiauliuose esanti gera prekybos mokymo bazė.
M. Ablačinskas tvirčiau galįs kalbėti apie Joniškio žemės ūkio mokyklos galimybes, nes ją palaiko Žemės ūkio ministerija. Joniškyje numatomas augalininkystės technologijos ir žemės ūkio technikos praktinio mokymo centras.
Neaišku, ar sulauks Kuršėnų politechnikos mokykla medienos ir baldų pramonės praktinio mokymo centro. Verslininkai pageidavę medienos apdirbimo centro Kaune, o baldų pramonė labiau koncentruojasi Klaipėdoje ir Klaipėdos statybininkų mokykla pretenduoja jį kurti.
Paklaustas, ar numatomuose viešuose svarstymuose lems regionų verslo atstovų argumentai, analitikas atsakė: „Tik jau atliktų vertinimų ribose. Transporto centras, pavyzdžiui, Šiauliuose jau neatsiras, nes mokykla to neteikė”.
Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vidmanto Japerto teigimu, Šiaulių miestas ir regionas turi strateginius planus, kuriuose įvardytos prioritetinės šakos. Tarp jų – baldų pramonė, plastiko gaminiai, elektronika. Regionas įvardijamas potencialiu kurti logistikos centrą, stiprios transporto įmonės.
„Jeigu svarbios regione šakos neturi specialistų rengimo bazės, tai kaip įmonėms plėtoti gamybą, apsirūpinti darbo jėga? O keliame tikslą profesinį mokymą maksimaliai priartinti prie verslo poreikių.
Keista, kad vienintelis mokykloms iš viršaus nuleistas centrų atrankos kriterijus buvo – tiek yra lėšų, ir tiek turės būti centrų.
Nuo verslo poreikių tyrimo turėjo prasidėti studija. Bet apie viską išgirdome tik atsitiktinai. Mūsų, kaip socialinių partnerių, nuomonės niekas neklausė. Jeigu įmonių, struktūrų, kurios atstovauja verslui, nuomonė nėra svarbi, tai čia – politinis šou ir ne daugiau”, – sakė jis.