Dvigubos pilietybės idėja sulaukia šalies vadovų paramos – premjeras Gediminas Kirkilas po pokalbio su prezidentu Valdu Adamkumi žada pradėti konsultacijas su politinėmis partijomis.
„Man taip atrodo iš dabartinės situacijos (…), kad reikėtų mėginti formuoti politinę valią. Mes tarsimės su konservatoriais ir kitomis politinėmis partijomis, kaip tą daryti. Iš tikrųjų yra du variantai – arba priimti pataisas Seime (…), arba tartis su politinėmis partijomis ir organizuoti referendumą”, – antradienį žurnalistams teigė ministras pirmininkas.
Anot G.Kirkilo, jei partijos parodytų politinę valią, tai referendumą būtų galima organizuoti kartu su artėjančiais Seimo rinkimais kitų metų rudenį.
Premjero teigimu, Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos yra paruošęs Konstitucijos pataisas dėl mišriose santuokose gimusių vaikų dvigubos pilietybės, tačiau, anot Vyriausybės vadovo, „tai yra tik gaisrų gesinimas”.
V.Adamkus dvigubos pilietybės klausimą pirmadienį pavadino vienu aktualiausių valstybės uždavinių. Jo nuomone, Lietuva turi padėti išsaugoti pilietybę ir už Lietuvos ribų gyvenantiems lietuviams, nes tai – būtina sąlyga išlaikyti vienalytę tautą.
Tuo tarpu Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Egidijus Kūris teigia, kad Konstitucijoje įtvirtintą vienos pilietybės su retomis išimtimis nuostatą galima pakeisti tik referendumu.
Jo teigimu, teisinės „abrakadabros” prirašant keletą žodžių kitoje Konstitucijos dalyje nepadės pakeisti 12-ojo pagrindinio šalies įstatymo straipsnio, kuriuo reglamentuojamas šalies pilietybės įgijimas.
Šis straipsnis numato, kad „Lietuvos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos (…) ir kitos valstybės pilietis”.
Tuo tarpu pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.
Prieš mėnesį premjeras Gediminas Kirkilas teigė, kad Lietuva ieško galimybių įteisinti dvigubą pilietybę be referendumo, nes jo tikriausiai nepavyktų surengti.
Konstitucijos straipsnis dėl pilietybės priklauso tam skirsniui, kuris gali būti keičiamas tik referendumu, tačiau premjeras sakė abejojąs, ar toks referendumas būtų sėkmingas dėl mažo piliečių aktyvumo.
Pernai lapkritį KT išaiškino, kad būtina mažinti grupę asmenų, galinčių pretenduoti į dvigubą pilietybę, nes dabar tokia pilietybė yra plačiai paplitęs reiškinys, o turėtų būti itin reta išimtis.
KT pripažino, kad Konstitucijai prieštarauja lietuvių kilmės asmenims Pilietybės įstatyme padaryta išimtis turėti dvigubą pilietybę, taip pat nustatė, kad įstatymų nuostatos, pagal kurias teisės į pilietybę išsaugojimas siejamas su asmens etnine kilme, prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.
Užsienio lietuviai ir didžioji dauguma Lietuvos gyventojų nepritaria, kad būtų panaikinta dviguba pilietybė. 9 iš 10 lietuvių pasisako už Lietuvos pilietybės išsaugojimą asmenims, įgijusiems kitos valstybės pilietybę.