Baltarusija sunerimusi dėl griežtėsiančių sienos su Lietuva kirtimo sąlygų

Baltarusija sunerimusi dėl griežtėsiančių sienos kitimo su Lietuva sąlygų, kai nuo kitų metų sausio Lietuva įsijungs į Šengeno erdvę.

Šiuo metu šalių bendradarbiavimas ekonomikos, prekybos, investicijų vizų režimo ir kitose srityje, anot Baltarusijos ambasados Lietuvoje patarėjo prekybos ir ekonomikos klausimais Aleksandro Korolio, yra konstruktyvus, o besiplečiantys verslo ir kultūriniai ryšiai tokie, „kokius norisi turėti”.

Spaudos konferencijoje penktadienį jis atkreipė dėmesį į bendras istorines šaknis, normalų dialogą ir ekonomikos, ir politikos sferoje.

„Mes suprantame, kad Lietuva yra Europos Sąjungos narė ir turi sąjunginių įsipareigojimų, tačiau esme dėkingi, kad Lietuva turi ir savo požiūrį”, – apibūdino kaimyninius santykius A. Korolis. Jo teigimu, šalių prekybos apyvarta šiemet gali siekti iki 1 mlrd. JAV dolerių. Apie 50 proc. Baltarusijos eksporto dabar tenka ES šalims, kurio dalis tranzitu eina ir per Lietuvą, ypač per Klaipėdos uostą.

Ambasados pareigūnas pažymėjo, kad Lietuvos verslininkai nebijo investuoti Baltarusijoje – šalyje veikia 276 įmonės su Lietuvos kapitalu, o Lietuvoje su baltarusišku kapitalu yra daugiau nei 200 įmonių.

Tačiau verslui, kultūrai, įprastam žmonių bendravimui didelės žalos gali padaryti sugriežtintas sienos kirtimo režimas ir daug didesni mokesčiai už vizas, kurie vyresnio amžiaus asmenims gali tapti neįkandami.

Baltarusijos ambasados konsulinio skyriaus vedėjas Anatolijus Želtovskis sakė, kad dabar kasdien į konsulinį skyrių dėl vizų į Baltarusiją kreipiasi apie 1000-1200 lankytojų, o kai kada – net iki 1700, ir juos visus skyrius pagal gyvą eilę aptarnauja tą pačią dieną. Neskubios vizos išduodamos per tris darbo dienas. Iš viso pernai konsulinis skyrius įformino 159 tūkst. vizų, trečdalis iš jų buvo daugkartinės. Anot A. Želtovskio, tai reiškia, kad išvykų buvo apie pusę milijono. Šiemet jau įforminta daugiau nei 95 tūkst. vizų.

Nemokamos vizos abipusiu susitarimu išduodamos asmenims iki 16 metų, vyresniems kaip 65 metų, pirmos grupės invalidams, taip pat lankantiems artimųjų kapus 2-3 kartus per metus ir kitiems asmenims. Įvairiomis lengvatomis naudojasi ir pasienio gyventojai, kultūrinės delegacijos.

Vienkartinė viza į Baltarusiją dabar kainuoja 5 dolerius, daugkartinė – 25 dolerius, o Lietuvai tapus Šengeno nare, už vizą reikės mokėti 60 eurų. Nemokama viza bus tik vaikams iki 6 metų, be to, sugriežtinamos vizų išdavimo procedūros, sienos kirtimas pasienio gyventojams. „Kur vargšui senukui gauti tokius pinigus?”, – klausė A. Želtovskis.

Baltarusija, anot konsulinio skyriaus vadovo, daug jėgų skiria, kad palengvintų pasienio režimą ir taikytų mažesnius tarifus, o Lietuva šiais klausimais galėtų tarpininkauti Europos Sąjungos institucijose. Baltarusija yra pasiryžusi sudaryti atskirtą sutartį vizų klausimais su ES, kokias jau turi Rusija ir Ukraina. Lengvesniu vizų režimu su Baltarusija yra suinteresuotos ir kitos jos kaimynės – Latvija bei Lenkija.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.