Pirmadienį Seime organizuojamoje diskusijoje specialistai spręs, kaip naikinti fekalijų smarvę netoli nuotėkų valyklos esančiuose sostinės mikrorajonuose.
„Vilniaus miestas smirda fekalijomis, o savivaldybės darbuotojai tik bejėgiškai skėsčioja rankomis. Jiems antrina ir Aplinkos ministerija, kuri iki šiol nesugeba pažaboti „kvapniųjų bombų” skleidėjų”, – piktinasi liberalcentristas Rimantas Remeika.
Jo teigimu, fekalijų smarvė, sklindanti iš sostinės nuotėkų valyklos, nuodija Vilniaus Lazdynų, Karoliniškių ir Pilaitės mikrorajonų gyventojus.
Parlamentaro R.Remeikos inicijuotoje diskusijoje pakviesti dalyvauti AB „Vilniaus vandenys”, Aplinkos ministerijos, Valstybinio aplinkos sveikatos centro bei Vilniaus visuomenės sveikatos centro atstovai.
Liepos pabaigoje „Vilniaus vandenys” teigė, kad fekalijų smarvė gali sumažėti iki 2010 metų, kai bendrovė viliasi sėkmingai įgyvendinti projektą ,,Dumblo apdorojimo įrenginiai Vilniaus nuotekų valykloje”.
Daugiausiai iš ES lėšų finansuojamu projektu numatoma tirštinti dumblą, apdoroti jį termiškai, kad būtų išgautos biodujos ir sumažėtų dumblo kiekis bei panaikinti kvapai. Po to dumblas bus sausinamas centrifūgomis, džiovinamas ir galiausiai kompostuojamas. Taip tikimasi visiškai panaikinti dumblo kvapą. Projekto vertė – daugiau kaip 100 mln. litų.
Sovietmečiu statyta Vilniaus miesto nuotekų valykla yra didžiausia Lietuvoje. Šiuo metu per parą vidutiniškai išvaloma apie 115 tūkst. kubinių metrų nuotekų. Kiekvieną dieną nuotekų valykloje susidaro iki 250 tonų nusausinto dumblo.
Iki 2007 m. didelė dalis dumblo būdavo vežama į Kariotiškių sąvartyną, kur įrengta speciali dumblo kaupykla, galėjusi sutalpinti 240 tūkst. tonų nuotekų dumblo.
Tuo tarpu kovo mėnesį sąvartyną uždarius nebeliko kur dėti dumblo, o naujajame Kazokiškių sąvartyne dumblo kaupimo aikštelės nebuvo numatytos, nes pagal naujus ES standartus organinės atliekos į sąvartynus nepriimamos.