„Žmonės paprastai lauko šviestuvą įsivaizduoja taip – stulpas ir lemputė, tačiau iš tiesų jų gama yra labai plati”, – atkreipia dėmesį šviestuvų salono „Terra Lucida” savininkas Dainius Špučys.
Pasak bendrovės „Vaivora” direktoriaus Zigmanto Gudo, klasikinio lauko šviestuvo – žibinto – forma yra išlikusi iš tų laikų, kai dar nebuvo išrasta elektros lemputė. Šiuolaikinių dizainas yra labai įvairus – nuo pieštuko formos iki vadinamųjų švyturių ar „akmenėlių” – dedamų į grindinį įvairių spalvų trinkelės formos šviestuvėlių.
Ant šviestuvų, montuojamų į trinkeles, betoną ar asfaltą galima net važiuoti.
Pastaruoju metu populiarėja dar gana naujas dalykas – šviestuvai su diodinėmis lemputėmis. Diodiniai šviestuvai yra patys ekonomiškiausi ir ilgaamžiai.
„Naudojant diodinius šviestuvus galima aplink namo pamatą padaryti „paslėptą” apšvietimą, galima padaryti, kad šviesos keistų spalvas. Diodinėmis juostelėmis, pavyzdžiui, stiklinį stogelį virš lauko durų galima apšviesti taip, kad efektas bus toks – pačių juostelių nebus matyti, bet švies stiklo kraštai”, – sakė D. Špučys.
Įspūdingai atrodo ir lauko fontaną apšviečiantys spalvoti diodiniai šviestuvai – nustačius, kad šviesa kristų tam tikru kampu, atrodys, jog įvairiomis spalvomis šviečia pats vanduo.
Įvairūs nedideli halogeniniai ir diodiniai šviestuvėliai atrodo gražiai, jais galima „paryškinti” taką, krūmus ar gėlyną, tačiau visumos jie neapšvies – prireikus ryškios šviesos labiau tiktų galingi metalohalogeniniai prožektoriai.
Iš anksto – vieta transformatoriui
Lauko šviestuvai nuo skirtųjų apšviesti vidaus patalpoms gali skirtis ne tik išvaizda – jie turi būti hermetiški. Renkantis šviestuvą laukui patariama atkreipti dėmesį į jo IP klasę. Kuo šalia šio ženklo nurodytas skaičius yra didesnis, tuo šviestuvas hermetiškesnis. Skirti kambariams žymimi IP20, o patys hermetiškiausi – IP64 ir IP67. Pastaruosius jau galima kasti ir į žemę.
Anot Z. Gudo, pažymėti ženklu IP44 tiktų drėgnoje, tačiau ne šlapioje aplinkoje – būtų galima montuoti, pavyzdžiui, lauke po stogeliu.
Galvojantiesiems apie lauko apšvietimą jis taip pat patartų pirmiausia parengti apšvietimo ir apželdinimo projektą, taip pat pirma išvedžioti laidus, o tik paskui tiesti takelius.
Jei namas jau pastatytas, anot Z. Gudo, lauko apšvietimą taip pat galima įrengti, tačiau gali būti, jog atsiras daugiau vietų, kur bus matomi laidai.
D. Špučys pataria planuojantiesiems lauko apšvietimą pasitarti ne tik su dizaineriais, bet ir su elektrikais bei apsispręsti, kurioje vietoje stovės transformatorius. Lauko šviestuvai, anot jo, būtinai turi būti tik 12 arba 24 voltų, kad būtų saugūs.
„Problema ta, kad kartais laidai privedami neparuošus vietos transformatoriui, nepagalvojus, kad lauko šviestuvai turi būti saugūs”, – pastebi D. Špučys.
Projektuojant lauko apšvietimą D. Špučys rekomenduoja iškart numatyti vietą ne tik transformatoriui, bet ir nemygtukiniam jungikliui, reaguojančiam į šviesą ir tamsą. Vakare toks jungiklis automatiškai įjungia šviesą, o prašvitus – išjungia. Tai patogu taupant energiją, be to, išvažiavus nereikia sukti galvos, ar lauke šviesa išjungta.
Anot Z. Gudo, jau esama ir lempučių, kurios sutemus pačios įsijungia, o prašvitus išsijungia. Šviestuvai su tokiomis lemputėmis ypač patogūs prie namo.
Šviestuvai su į judesį reaguojančiais jungikliais, anot D. Špučio, įrengiami dažniausiai prie tų patalpų, kur rečiau vaikštoma – prie ūkinių pastatų ir panašiai.
butu ydomu pamatyt foto