Kompromiso su valdžia jau senokai nerandantiems iš Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos išsikelti turintiems Lypkių gyventojams siūloma Europos Sąjungos institucijų pagalba.
Pasak šioje gyvenvietėje apsilankiusios europarlamentarės Margaritos Starkevičiūtės, nepriklausomoms ES tarnyboms atlikus zonoje veikiančių įmonių poveikio aplinkai tyrimus ir nustačius normų viršiją, būtų galima kur kas lengviau pasiekti, kad gamyklos nutrauktų veiklą, kol bus iškeldinti lypkiškiai.
„Toks tyrimas gali būti atliktas reaguojant į mano prašymą, jei tik nebus prieštaravimo iš kokių nors Lietuvos valdžios institucijų. Turint nepriklausomų ekspertų išvadas būtų kur kas lengviau teismo keliu išsireikalauti įmonių veiklos sustabdymo iki išsispręs jūsų problemos dėl nekilnojamojo turto paėmimo visuomenės reikmėms”, – lypkiškiams vakar sakė M. Starkevičiūtė.
Pasak lypkiškės Aušros Beniušienės, daugumos žmonių, kurie Lypkiuose turi mažus sklypus, netenkina valdžios siūlymai. Mažažemiams esą siūloma tik piniginė kompensacija, už kurią panašiomis sąlygomis įsikurti šalia miesto neįmanoma. Pasak A. Beniušienės, už jai priklausantį 10 arų sklypą ir dviejų kambarių butą siūloma 330 tūkst. litų. Valdžios suformuoti pasiūlymai esą tenkina tik daugiau žemės Lypkiuose turinčius žmones.
Anot Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Žemėtvarkos ir teritorijų plėtros skyriaus vedėjos Raimondos Gružienės, apskrities viršininkas yra davęs leidimą pradėti rengti 7 žemės paėmimo visuomeninėms reikmėms projektus. Iš viso Lypkiuose yra 37 šeimos. Dabar esą ruošiami sprendimai dėl likusiųjų, o vėliau bus pradėtos vykdyti visos kitos procedūros.
„Už sklypus žmonės gali imti arba pinigines kompensacijas, arba atitinkamos vertės sklypus Klaipėdos apskrityje. Klaipėdos mieste yra siūlomi du variantai – prie Taikos ir Jūrininkų prospektų sankryžos, šalia Smiltelės upelio, ir buvusio žemės ūkio technikumo sodo vietoje. Už pastatus galima tik piniginė kompensacija”, – sakė R. Gružienė.
Anot jos, bandymai iškeldinti lypkiškius vyksta jau trejus metus, nes procedūras sustabdė teismai, nagrinėję lypkiškių skundus ir įžvelgę procedūrinių pažeidimų.
„Dėl įstatymo netobulumo realiai procedūrinių pažeidimų išvengti ir neįmanoma, nes galiojantys teisės aktai pritaikyti žemės ūkio paskirties, o ne mieste esančios žemės paėmimui visuomenės reikmėms. Neprognozuoju, kada ši istorija gali baigtis, nes nors vienam lypkiškiui kreipusis į teismą vėl viskas gali sustoti – projektas yra skirtas visiems gyventojams iškeldinti. Skųsti žmones gali ir procedūrų pradžią, ir turto įvertinimo rezultatus”, – sakė vedėja.