VšĮ „Jūros šventė” direktorius Remigijus Mockus vakar apibendrinti ir analizuoti savaitgalį praūžusios didžiausios uostamiesčio fiestos dar nebuvo pasirengęs.
Jūros šventės renginių programą jis įvertino posakiu „Tobulumui ribų nėra”, o labiausiai nudžiuginusiu dalyku įvardino puikų orą.
Šiemet Jūros šventė sulaukė nemažai aršios kritikos. Spaudoje, interneto svetainėse klaipėdiečiai bei miesto svečiai peikė Jūros šventę, tapusią masine alaus fiesta, stokojančia aukšto meninio lygio renginių ir jūrinių tradicijų. Kaip atremtumėte tokią kritiką?
Jūros šventė nuo kitų Lietuvoje vykstančių švenčių skiriasi tuo, jog joje išryškinama jūrinė specifika. Todėl svarbiausias šventės renginiais aš pavadinčiau jūrines regatas „Baltic Sail” ir „Baltic sprint cup”. Jas akcentuodami šiemetinės Jūros šventės šūkiu pasirinkome buriuotojų šūkį „Vėjo! Vėjo! Vėjo!”
Kol kas susilaikysiu nuo platesnių komentarų apie praėjusią Jūros šventę, nes pats asmeniškai nebuvau visuose jos renginiuose ir kol kas nesu peržiūrėjęs ir apibendrinęs visos filmuotos, fotografuotos ir kitokios medžiagos.
Kokiuose renginiuose asmeniškai dalyvavote kaip žiūrovas?
Stengiausi pamatyti pagrindinius Jūros šventės renginius – atidarymo koncertą, smėlio skulptūrų ekspoziciją, „Švyturio šalies” pristatymą, žuvies turgų, tautodailės mugę, jūrines regatas. Deja, atsipalaiduoti kaip eilinis žiūrovas galimybės neturėjau, nes visas dienas teko ir dirbti koordinacinį darbą. Pavyzdžiui, spręsti tokias problemas, kaip sugedęs pasukamasis tiltelis, per kurį žmonės ėjo į Kruizinių laivų terminalą.
Kas patį labiausiai nudžiugino Jūros šventėje?
Labai džiaugiuosi, kad šventei padėjo geras oras, nes prognozės žadėjo lietų. Manau, kad nebūtų buvusios tokios minios, jei būtų liję.
Apie renginių programą kol kas galiu pasakyti tik tiek, kad tobulumui ribų nėra. Nenorėčiau konkrečiai vardinti, tačiau man asmeniškai užkliuvo, kad kai kurie pakankamai kokybiški savo turiniu koncertai galėjo būti kiek kitaip pateikti.
Kaip žmogų sutinkame pagal drabužį, taip Jūros šventę pirmiausia reprezentuoja miesto papuošimas. Šiemet šventės vizualinis apipavidalinimas sulaukė itin daug kritikos. Kodėl pasitraukė Jūros šventės dailininku vadinamas Anatolijus Klemencovas? Kas ir už kiek puošė šventinį uostamiestį?
Tradiciškai VšĮ „Jūros šventė” skelbė konkursą miesto papuošimui Jūros šventės metu. Deja, šiemet nebuvo sulaukta nė vieno pasiūlymo, kuris atitiktų šventės idėją ir koncepciją. Buvo pateiktas vienas meninių instaliacijų projektas, visiškai nepritaikytas Klaipėdos miestui. Todėl konkursas buvo nutrauktas. Įstatymų numatyta tvarka neskelbiamų derybų būdu miestui papuošti buvo pasirinktas Klaipėdos dizaino centras.
Papuošimui buvo skirta 150 tūkstančių litų. Praeitais metais A. Klemencovo tūrinėms kompozicijoms sukurti ši suma buvo ketvirtadaliu didesnė.
Pats asmeniškai teiravausi A. Klemencovo, kodėl jis šiemet nedalyvavo Jūros šventės vizualinio papuošimo konkurse. Menininkas atsakė – todėl, kad viešųjų pirkimų konkursas, kuriame tenka dalyvauti, jam atima daugiau energijos ir sveikatos nei kūrybinis projekto įgyvendinimas.
Iš tiesų, labai aukštus reikalavimus keliantis Viešųjų pirkimų įstatymas yra visiškai nepritaikytas kultūrinėms reikmėms. Dėl jo stringa daugelis meninių projektų, nes menininkams per sudėtinga susirankioti daugybę pažymų pradedant mokesčių deklaracijomis, savo kompetencijos įrodymais, ir baigiant dokumentais, kad nebuvai teistas.
Kiek metų pats organizuojate Jūros šventę? Ką atsakytumėte tiems, kurie kaltina jus idėjų stygiumi, išsisėmimu ir ragina keisti Jūros šventės organizatorių komandą?
Jūros šventės organizavimo darbe dalyvauju nuo 1996 metų, kai dar dirbau Savivaldybės kultūros skyriuje. VšĮ „Jūros šventė” vadovauju nuo 2004 metų.
Dažnai besikeičiantys Jūros šventės vadovai nesuteikia renginiui stabilumo. Dabar jau yra nusistovėję santykiai su šventės rėmėjais, užmegzti kontaktai.
Išsisėmimo tendencija gali būti, tačiau pagrindinę Jūros šventės idėją, koncepciją, renginių programą formuoju ne aš vienas ir ne VšĮ „Jūros šventė”, kurioje dirba 3 žmonės. Šis šventės rengimo etapas aptariamas, tvirtinamas ir koordinuojamas drauge su atsakingais Savivaldybės tarnautojais, su miesto įvaizdžio grupe.
Šiemetinei Jūros šventei buvo skirta daugiau nei milijonas litų iš Savivaldybės biudžeto. Kada ir kaip VšĮ „Jūros šventė” atsiskaitys mokesčių mokėtojams, kaip buvo panaudotos šios lėšos?
Kiekvienais metais po Jūros šventės atliekamas auditas, su kurio ataskaitomis ir išvadomis gali susipažinti kiekvienas norintysis, užėjęs į VšĮ „Jūros šventė” patalpas. Ataskaitą apie šiųmetinę Jūros šventę turime parengti iki kitų metų balandžio-gegužės mėnesio. Anksčiau, kol nepasibaigę finansiniai metai, jos daryti negalime.