Pirmą kartą Lietuvoje rengiamas Tarptautinis smėlio skulptūrų festivalis tapo originaliausiu Jūros šventės meniniu akcentu. Vienuolika skulptorių sukurtų smėlio šedevrų džiugins klaipėdičius ir miesto svečius Jono kalnelio saloje ne tik šventės dienomis, bet iki rugsėjo 17 d.
Smėlio skulptūrų festivalio organizatorė Tarptautinio kultūros ir meno centro direktorė Viktorija Voronova šio renginio idėją nusižiūrėjo Sankt-Peterburge. Pasitelkė į pagalbą Rusijos smėlio, ledo ir sniego skulptūrų asociaciją ir sukvietė į Klaipėdą vienuolikos skulptorių komandą iš Suomijos, Italijos, Austrijos, Bulagrijos, Rusijos, Lenkijos ir Ukrainos.
Kodėl nėra nė vieno skulptoriaus iš Lietuvos?
Mes labai norėjome pakviesti bent vieną menininką iš Lietuvos ir buvome suradę, kas kurs, tačiau išvydę kitų plenero dalyvių portfolio mūsų autoriai atrado labai daug priežasčių nedalyvauti plenere.
Pabūgo?
Gal lietuviai skulptoriai labai užimti vasarą… Nežinau.
Papasakokite, iš kokio smėlio padaryti šie kūriniai, kur ir kaip jo ieškojote?
Labai garsus Belgijos smėlio skulptūrų festivalis yra tapęs net kultūrinio turizmo traukos centru. Ten smėlis skulptūroms gaminamas specialiai. Mes tokios prabangos sau leisti negalėjome, tad ieškojome natūralaus smėlio.
Smėlio skulptūrų ekspertas specialiai atvykęs iš Rusijos paaiškino, kad smėlio skulptūros turi būti su didele molio priemaiša. Norint tai patikrinti reikia sulipdyti smėlio gniūžtę, išmesti ją į orą ir sugauti. Jeigu gniūžtė nesubyra – smėlio struktūra gera. Ieškojome tokios žaliavos po visą Lietuvą, apvažiavome visas įmanomas vietas, kur galima ir negalima imti smėlį.
Radome šalia Klaipėdos, Hidrostatybos karjeruose. Smėlis, iš kurio padarytos šios skulptūros nebuvo labai geras, nes jame daug akmenukų, molio gumuliukų. O kūriniams reikia švaraus smėlio.
Galėjote persijoti…
Buvo tokia idėja, tačiau čia yra 300 tonų smėlio, tai būtų užtrukę labai ilgai.
Kaip 300 tonų smėlio atgabenote į Jono kalnelį?
Iš tiesų susidūrėme su didele problema. Tiltelis į Jono kalnelį labai siauras, juo negali važiuoti sunkvežimis. Pirmą dieną nešiojome smėlį kibiriukais, vežėme su karučiais, bet pamatę, kad rankiniu būdu niekaip nespėsime visko sutempti – nusamdėme nedidelį „Bobcat” krautuvą ir jis suvežė.
Smėlio skulptūrų plenero tema buvo „Vėjo, vėjo vėjo!” Kaip menininkai į ją pažvelgė?
Iš tiesų dauguma skulptorių padarė savo kūrinius jūros tema. Matome jūrininkus, žvejus mitines jūros būtybes, vandens purslus. Beveik visi skulptorių darbai atlikti natūralistine maniera. Vienas autorius savo kompozicijoje įkurdinęs jūrų arkliuką netgi paprašė tikro jūros arkliuko. Mes jam jį parūpinome, ir jis skaptavo iš natūros.
Nustebau pirmąją dieną išvydus, kad skulptoriai smėlio skulptūras pradėjo daryti su elektriniais pjūklais. Papasakokite plačiau apie smėlio skulptūros technologiją.
Smėlis labai stipriai supresuojamas į specialias piramides, kurios sutvirtinamos medžio plokštėmis. Skirtingai nei medžio ar akmens skulptūros smėlio kūriniai daromi palaipsniui pradedant nuo viršaus. Taigi menininkai turi labai tiksliai numatyti skulptūros proporcijas ir žinoti kokiame piramidės aukšte, kas bus.
Smėlis supresuojamas taip smarkiai, kad būtų kietas kaip akmuo. Todėl pirmąją dieną skulptūrų viršūnes menininkai formavo elektriniais pjūklais. Man tai atrodė kaip stebuklas! Per valandą laiko jau buvo matyti, kas ką kuria. Iš tiesų smėlio skulptūros gimimo procesas labai greitas.
Žinoma, didžiausia smėlio skulptūrų specifika yra tai, kad jos laikinos. Menininkai sukūrė šedevrus, kurie džiugins žmones Klaipėdoje tik vieną mėnesį, iki rugsėjo 17 d.
Bet ir mėnuo smėlio skulptūroms – gana ilgas gyvavimo laikas. Kai antrąją plenero dieną Klaipėdoje prapliupo lietus ir užpūtė vėjas daugelis galvojo, kad šie kūriniai jau pasmerkti.
Iš tiesų lietus tik sutvirtina šias skulptūras. Patys skulptoriai jas skaptuodami naudoja vandenį užtvirtinimui. Nebaisus ir vėjas. Labiau nei gamtos stichijų mes baiminamės vandalų.
Būtent saugumo sumetimais smėlio skulptūrų pleneras vyksta Jono kalnelyje, į kurį patekti galima tik per tiltelį. Be to smėlio kūriniai visą laiką bus saugomi saugos tarnybų. Ribodami žmonių mases, festivalį darome mokamą – bilietai kainuos 5,10 litų. Grožėtis smėlio skulptūromis bus galima nuo 10 val. iki 22 val. Paroda atidaroma šiandien 13 val.
Smėlio skulptūrų festivalis taps Jūrų šventės tradicija?
Tikimės, kad taip ir bus. Jau dabar yra labai daug norinčių jame dalyvauti, kurių, deja, negalėjome pakviesti šiais metais. Labai viliuosi, kad šiame tarptautiniame renginyje kitais metais bus ir mūsų šalies atstovų.