28 milijonus brolių ir seserų vienijantis judėjimas stiprus ir Lietuvoje
„Dievui, tėvynei ir artimui” – šį šūkį moka kiekvienas pasaulio skautas, ir jis skamba jau 100 metų.
Būtent tiek laiko prabėgo nuo pirmosios skautų stovyklos 1907 m. rugpjūčio 1 d. Tą dieną skautų įkūrėju laikomas anglų kariškis lordas Robertas Baden-Pauelis (kartais vadinamas tiesiog B.P.) pradėjo eksperimentinę berniukų žvalgų stovyklą, kuri per 100 metų išaugo į vieną didžiausių pasaulio judėjimų. Prasidėjusi nuo 20-ties berniukų, šiuo metu skautija yra sudaryta iš daugiau nei 28 milijonų aktyvių skautų ir skaučių visame pasaulyje.
Ugdomi piliečiai
Skautų veiklos pobūdis labai platus. Jis apima vaikų mokymą gyventi piešimo, sporto, žaidimų, atsakomybės suteikimo, gerų darbų vykdymo pagalba.
Skautai – tai laisvanoriška, nepolitinė organizacija, veikianti pagal įstatuose suformuluotus tikslus, principus ir metodą.
Ši organizacija jungia skirtingų tautų, rasių, turtinės padėties bei lyties žmones iš įvairiausių pasaulio kampelių. Čia ugdomi jauni žmonės, mylintys savo tėvynę, Dievą ir artimą, visada pasiruošę padėti kitiems, būti atsakingais piliečiais. Viso to išmokstama per įvairius žaidimus bei paklusimą vyresniems skautams.
Minės 90-metį
Pirmoji skautų organizacija Lietuvoje įkurta 1918 m. lapkričio 1 d. Vilniuje. Vėliau panašios organizacijos pradėjo kurtis ir kituose Lietuvos miestuose.
Nors okupacijos metais skautiška veikla buvo sustabdytą, tačiau aktyvistai ją tęsė išeivijoje. Su nepriklausomybe grįžo ir skautiškų organizacijų veikla.
Kitąmet bus minima Lietuvos skautų organizacijos įkūrimo 90-ies metų sukaktis. Šiuo metu Lietuvos skautija yra viena didžiausių vaikų ir jaunimo organizacijų Lietuvoje, į kurią gali įsijungti visi norintys – tiek vaikai, tiek jaunimas, tiek suaugusieji.
Klaipėdiečiai nemažai skautų galėjo pamatyti per Lietuvos jaunimo dienas. Čia daugelis skautų dirbo savanoriais.
Įtraukia ilgam
Jau 10 metų skautaujanti Eglė Deltuvaitė pasakojo, kad skautų veikla tampa gyvenimo būdu.
„Jei skautų vertybės ir tikslai yra priimtini, tai ši veikla įtraukia ilgam, kartais net visam gyvenimui”, – pasakojo mergina.
Ji pastebėjo, kad skautų bendrijoje visi mokosi iš visų. Net ir vyriausias ar aukščiausią rangą turintis skautas gali kažko išmokti iš jaunučio, ką tik prie skautų prisijungusio „vilkiuko” (taip vadinami neseniai prie organizacijos prisijungę vaikai).
Šiuo metu Vilniuje studentaujanti, tačiau iš Klaipėdos atvykusi Eglė pabrėžė, jog skautavimas nėra vien kuprinė, palapinė ir kareiviška košė. Daug svarbesnis ir įsimintinesnis yra bendravimas, nauji draugai, kurie, beje, tarpusavyje vieni kitus vadina broliais ir sesėmis.
Tačiau vyšninį kaklaraištį, kuris suteikiamas patyrusiems skautams, turinti Eglė neneigė, jog išvykos į gamtą yra vienas smagiausių dalykų, kur nutinka begalės nuotykių ir susirandama daug naujų draugų.
Sutrukdė potvyniai
Pirmoji skautų stovykla prieš šimtą metų davė pradžią vasaros skautų stovykloms, kurios kiekvienais metais yra organizuojamos ir Lietuvoje. Jos vyksta visose 10 Lietuvos apskričių.
Šių metų liepos 17-23 dienomis įvyko ir Klaipėdos krašto vasaros stovykla „R.Baden- Pauelio kelionės”, į kurią susirinko įvairaus amžiaus vaikai ir jaunimas.
Stovyklos viršininkas Andrius Grigaliūnas paminėjo, jog stovykla šiemet turėjo vykti Šilutės rajone, tačiau dėl prasidėjusių potvynių buvo perkelta į prof. I.Končiaus sodybą Purvaičių kaime (Plungės raj.).
Tačiau šis faktas vaikų neišgąsdino ir į stovyklą susirinko didelis būrys nuotykių ištroškusių skautų, tarp kurių buvo pakviesti ir vaikai iš asocialių šeimų bei kurčiųjų mokyklos.
Jauniesiems skautams, kaip minėjo A.Grigaliūnas, buvo sugalvota nemažai pramogų. Kiekviena stovyklos diena buvo skirta vienai iš penkių pasaulio šalių. Jos buvo pasirinktos iš tų, kurias aplankė skautavimo pradininkas R.Baden-Pauelis.
Vaikai pabuvojo Indijoje, D.Britanijoje, JAV, Afrikoje ir, žinoma, Lietuvoje, nes ir čia 1933 metais lankėsi visų skautų vadas. Kiekvienos šalies dieną buvo žaidžiami tos šalies sportiniai žaidimai ar kitos tradicinės pramogos.
Pavyzdžiui, JAV dieną buvo pakviesti treneriai, kurie vaikus mokė žaisti beisbolą. Taip pat kasdien buvo stengiamasi stovyklautojus pavaišinti tradiciniais minimos šalies valgiais.
Niekas nesipyko
Klaipėdos krašto stovykla liko patenkinti tiek vyresni skautai, tiek mažieji, ką tik įsijungę į organizacijos gretas.
Jau apie 6-7 metus skautaujanti 17-metė Augustė sakė labiausiai likusi patenkinta stovyklos draugų bendravimu, skautorama bei žygiais.
11-metis Rytis, neseniai įsitraukęs į skautų gretas, labiausiai džiaugėsi tuo, jog visi šioje stovykloje buvo labai geri ir niekas nesipyko.
Būtent tokiu pavyzdžiu vaikai yra mokomi būti geri kitiems. Matydami aplinkinių šilumą ir nuoširdumą jie ilgainiui ir patys išmoksta būti tokie. Taip skautų organizacija keliauja savo didžiausio tikslo – geresnio pasaulio – link.