Net kas penktam iš mūsų pasitaiko būti „nuplaktam” dilgėlinės – po kūną pabirusiomis smulkiomis pūkšlėmis pasižyminčios odos ligos. Galimų jos sukėlėjų sąrašas – labai ilgas. Jame gausu ir vasariškų priežasčių.
Pūkšlės – nedideli, primenantys nusidilginimą, paraudimų apsupti odos pabrinkimai. Ligos apimtose vietose labai niežti, kartais degina ar dilgčioja. Vienoje vietoje pūkšlė gali laikytis nuo 1 iki 24 val., išnykti ir vėl atsirasti kitur. Savo „piešiniu” liga primena girliandas. Pasak alergologės, medicinos mokslų daktarės Odilijos Rudzevičienės, dilgėlinė gali pasireikšti bet kurio amžiaus žmonėms. Šiai medikei teko gydyti vos dviejų mėnesių kūdikį, kuriam dilgėlinė išsivystė suvalgius adaptuoto karvės pieno mišinio.
„Bet neturėtų stebinti, jei dilgėlinė pirmą kartą atsirastų vidutinio ar vyresnio amžiaus žmogui”, – sako gydytoja. Duomenys rodo, kad net iki 20 proc. žmonių savo gyvenime yra bent kartą patyrę dilgėlinę. Apie pusei jų ši liga užsitęsia ir tampa lėtine. Ūmi dilgėlinė diagnozuojama tada, kai pūkšlės kartojasi ne ilgiau kaip 6 savaites. Ilgiau trunkantis kasdienis ar retesnis bėrimas būdingas lėtinei ligai. 40-60 proc. atvejų dilgėlinę lydi angioedema – staigus gilesnių odos sluoksnių, poodžio paburkimas. Dažniausiai patinsta lūpos, akių vokai, ausys, plaštakos, pėdos, jas skauda, kartu gali paburkti gleivinės. Labai pavojinga gerklų edema – ligonis gali uždusti. Pūkšlės dažniausiai prapuola greitai, o pabrinkimai nyksta lėčiau, paprastai 72 valandas.
Kai kaltas maistas
Alerginę dilgėlinę sukelia vaistai, maisto alergenai, infekcija. Ūmi infekcija, ypač virusinė kvėpavimo takų – dažniausia ūminės dilgėlinės priežastis. Antra pagal dažnumą priežastis – vaistai, dažniausiai antibiotikai (pvz., penicilinas), taip pat vaistai nuo uždegimo. Ligą gali sukelti ir maistas. Kaip minėta, kūdikiams ją paprastai išprovokuoja karvės pienas, vaikams – kiaušiniai, pienas, žemės ar medžių riešutai, suaugusiesiems – žuvis, vėžiagyviai, riešutai. Iš vaisių dilgėlinę gali paskatinti kiviai, bananai, vyšnios, mangai, melionai, apelsinai, mandarinai, persikai, ananasai. „Kiviai gali sukelti ne tik dilgėlinę, angioedemą, bet ir stiprias, gyvybei pavojingas reakcijas. Net mažytis kivio ar ananaso gabalėlis, suvalgytas su tortu, alergiškam žmogui gali sukelti viso kūno dilgėlinį bėrimą”, – perspėjo O.Rudzevičienė.
Pavojingiausi – geltoni dažai
Dilgėlinę gali sukelti ir pastaruoju metu vis gausiau naudojami maisto priedai, vadinamieji pseudoalergenai. Tarp jų – maistiniai dažai (pvz., tartrazinas), konservantai (sulfitai, benzoinė rūgštis), tirštikliai (želatina), pagardai (vanilė, gliutamatas). Naudojami maisto produktuose visi jie būna pažymėti tam tikru E numeriu. Geltonos spalvos tartrazinas (E102) – labiausiai paplitę maisto ir gėrimų dažai. Jų yra kepsniuose, pudinguose, konservuotose daržovėse, makaronuose, aliejuje, kramtomojoje gumoje, gaivinamuosiuose gėrimuose, valgomuosiuose leduose, saldainiuose, spalvotoje dantų pastoje, vitaminuose, geltonos spalvos tabletėse. Šis priedas gali sukelti ne tik dilgėlinę ir angioedemą, bet ir dusulį, virškinimo sutrikimus. Sulfitų (E220- 226) yra džiovintuose vaisiuose, vyne, jie naudojami konservuojant augalinį maistą, ruošiant salotas, jūros gėrybes. Šios medžiagos gali sukelti dilgėlinę, angioedemą, dusulį, virškinimo sutrikimus. Benzoinės rūgšties (E210) ir natrio benzoato (E111) yra raudonose uogose, garstyčiose, gvazdikėliuose, marmelade, aluje.
Dilgėlinę gali sukelti ir didelis histamino kiekis maiste. Jo daug turi fermentiniai sūriai, sausa dešra, tuno konservai, rauginti kopūstai, kiaušinio baltymas, žemuogės, braškės, ananasai, papajos, vynas (ypač raudonasis) ir kt.
„Kad įvyktų pseudoalerginė reakcija, ją sukeliančių produktų reikia suvalgyti daug. Jei išberia suvalgius vieną braškę, įtariame, kad ji veikia kaip alergenas. Bet kai išbėrimų atsiranda suvalgius kilogramą ir daugiau braškių, įtariame pseudoalerginę reakciją”, – pasakojo alergologė.
Maisto alergenai retai būna lėtinės dilgėlinės priežastimi. Tyrimai rodo, kad šios ligos sukėlėjais jie tapo vos 4 proc. vaikų bei 1,5 proc. suaugusiųjų.
Dilgėlinė – net po maudynių
Vadinamąją fizinę dilgėlinę bei angioedemą gali sukelti įvairūs fiziniai veiksniai. Dažniausias tokios ligos tipas yra dermografinė dilgėlinė. Ji sukeliama braukiant – „rašant” ant odos. Tokiu atveju liga dažnai prasideda nuo ankštų drabužių. Šalčio dilgėlinę sukelia vėsus oras ar vanduo. Dėl vibracijos poveikio ši liga ištinka ir kai kurių profesijų atstovus, pavyzdžiui, traktorių vairuotojus, su pneumatiniais kūjais dirbančius žmones. Rečiausiai dilgėlinę sukelia ultravioletiniai spinduliai ir vanduo – šis ją gali sukelti paprasčiausiai maudantis. Dėl saulės spindulių poveikio atsiradusia dilgėline dažniau serga moterys, pūkšlės išnyksta po 30 min.-2 val. Pasitaiko, kad dilgėlinės priežastimi tampa fizinis krūvis. Jis net gali sustiprinti kai kurių maisto alergenų poveikį ir nulemti gyvybei grėsmingą alerginę reakciją – anafilaksiją. Dilgėline galima susirgti ir sugėlus vabzdžiams – bitėms, širšėms, vapsvoms, mažosioms musytėms, uodams ir kt. Šią ligą paskatina ir lėtinės uždegiminės ligos: gastritas, tulžies pūslės ir tulžies latakų uždegimas, bakterinės dantų, virškinamojo trakto infekcijos, helmintozė, lėtinės autoimuninės ligos, skydliaukės negalavimai. Kontaktinė dilgėlinė atsiranda dėl sąlyčio su alergenu. Pavyzdžiui, išberti gali katei palaižius odą, nuo latekso pirštinių, liečiant šviežią maistą – mėsą, žuvį, vaisius, daržoves.
Priežastį nustatyti sunku
Pasak O.Rudzevičienės, nustatyti lėtinės ligos priežastį yra sunkiau nei ūminės. Pusei sergančiųjų ūmine ir net 75-80 proc. – lėtine dilgėline ligos priežastis taip ir lieka nenustatyta. Ūminės dilgėlinės atveju diagnostiniai tyrimai atliekami tik įtarus alergiją. Sergant lėtine dilgėline specialūs tyrimai atliekami individualiai. Tuomet daromi odos alerginiai mėginiai, dermografizmo, šalčio, spaudimo, UV spindulių, fizinio krūvio ir kitokie tyrimai. Gydant pirmiausia pašalinami ligą sukeliantys veiksniai, skiriami vaistai nuo alergijos. Pavieniai bėrimai praeina savaime.