Lietuvos gyventojai prekybos centruose dažniau renkasi pigesnius produktus su augaliniais riebalais.
Dvi sąvokos
Dažnai painiojamos dvi sąvokos – ekologiškas ir biologiškas maistas.
Viešosios įstaigos „Ekoagros” direktorės Onos Kazlienės teigimu, biologiškas maistas apima visus produktus, o ekologiškas – tik tuos, kurie atitinka tam tikrus reikalavimus ir turi specialų sertifikatą, patvirtinantį maisto produktų ekologiškumą.
Šiuo metu Lietuvoje savo ekologišką produkciją parduoda 21 sertifikuota įmonė.
Prekybos centruose taip pat galima rasti nemažai iš užsienio šalių importuotų produktų.
Ekologiškumo ženklai
Visos šios rūšies prekės yra pažymėtos specialiais ženklais, kai kur net sudėtos atskirose lentynose.
Bendrovės „Maxima LT” atstovė ryšiams su visuomene Viktorija Jakubauskaitė tikino, kad jų prekybos centruose ekologiškų maisto produktų kasmet vis daugėja.
„Ekologiškų produktų mūsų parduotuvėse atsirado prieš ketverius metus. Pradžioje jų buvo galima pirkti tik didžiuosiuose centruose. Šiandien jų gausu beveik kiekvienoje parduotuvėje” – sakė V.Jakubauskaitė.
Čia parduodamos prekės pažymėtos ženklu „Linea Oecologica”. Šiuo ženklu pažymėtos lentynos išsiskiria žalia spalva bei specialiu užrašu.
Lietuviški ekologiški produktai yra ženklinami sertifikavimo įstaigos „EKOagros” ženklu ir užrašu „Ekologiškas produktas”.
Daugelis ekologiškų produktų, kurie yra atvežti iš Europos Sąjungos valstybių yra paženklinti ES specialiu logotipu su užrašu „Ekologinis žemės ūkis”.
Taip pat ir prekybos centrai naudoja privačius ekologiškus ženklus savo tinkle parduodamoms ekologiškoms prekėms ženklinti,” – informavo Viktorija Jakubauskaitė.
Įvairesnės prekės
Ekologiškos prekės importuojamos iš Italijos, Prancūzijos, vaisiai ir daržovės – iš Olandijos.
Be vaisių ir daržovių prekiaujama ekologiškomis bakalėjos prekėmis, tai – kruopos, miltai, arbatos, sultys, trapučiai, aliejus, actas, medus, sausučiai, košės ir daugelis kitų.
Anot „Maxima LT” atstovės spaudai, šiandien Lietuvoje yra labai mažai gamintojų, kurie galėtų pasiūlyti švaresnių kasdieninio vartojimo prekių: kiaušinių, duonos, šviežios mėsos, paukštienos, žuvies, maistelio vaikams.
Nepaisant aukštesnių šių produktų kainų, jų įvairovė prekybos centre nuo 2003 metų išaugo šešis kartus.
Savo užauginto ekologiško maisto produkto ar jo žaliavos kainą nustato pats augintojas. Nuo to priklauso ir maisto produktų parduotuvėse kainų skirtumas.
Brangus verslas
Galvijų skerdiena ir iš jos gaminamais ekologiškais produktais besiverčianti Audronės Žalienės individuali įmonė turi maža pirkėjų.
„Lietuvoje ekologiški produktai labai nepaklausūs. Žmonės jų neperka dėl didesnės nei įprasta kainos. Parduotuvėse mūsų gaminių kaina pakyla 30-40 procentų. Taigi ir taip nepigus produktas parduotuvėje pabrangsta vidutiniškai 4-5 litais”, – pasakojo direktorė.
Galvijus auginanti moteris sakė, jog šis verslas itin sunkus ir brangus. Investuoti reikia daug, o didelės produkcijos kainos ir maža paklausa, anot A. Žalienės, neatneša pakankamai pelno.
Renkasi pigesnius
Akcinės bendrovės „Žemaitijos pienas” ekonomistė Džaneta Kontvainytė informavo, kad jų ekologiškų pieno produktų kaina negu įprastų gaminių yra aukštesnė 15 procentų.
„Mūsų pastebėjimu, pirkėjai šiandien vis dar dažniau renkasi ne ekologišką, bet augalinių riebalų priemaišų turintį ir, žinoma, pigesnį pieno produktą,” – tikino Dž. Kontvainytė.
Bendrovės „Ekofisa” iš Lietuvos ūkininkų sulaukia tik ekologiškų grikių kruopų. Ji taip pat susiduria su pirkėjais, kurie mieliau renkasi pigesnes, neekologiškomis sąlygomis išaugintas kruopas. O grikių kainų skirtumas šioje bendrovėje – 30 procentų.
Paplotėlius perka
Tuo tarpu Klaipėdos uždaroji akcinė bendrovė „Javinė”, gaminanti dviejų rūšių, skirtingų grūdų ekologiškus paplotėlius „Duoniukas” pirkėjų stygiumi nesiskundžia.
Šios bendrovės pardavimo ir marketingo skyriaus vadovo Aldo Mockaus pastebėjimu, per ketverius šių produktų gaminimo metus jų paklausa kasmet vis didėja. Tokių „Javinės” gaminių kaina yra didesnė maždaug 20 procentų.