Nepaprastai malonu pirmą kartą Lietuvos skaitytojams pristatyti žymų lenkų sovietologą daktarą Jierzy Targalskį (Jozefą Darskį), didžiojo J.Giedroyco ir jo komunistų diktatūros metų lenkų išeivijos paryžietiško mėnraščio „Kultura” bendražygį ir bendradarbį. Šiuo metu J.Targalskis yra vienas liustracijos Lenkijoje iniciatorių ir Lenkijos radijo viceprezidentas.
Prisimenu, kai 1990 metais bemaž liturginėje visuomeninėje aplinkoje išdrįsau pasakyti, kad Atgimimas negalėjo prasidėti be KGB leidimo (tik V.Landsbergiui ištikimas Sąjūdžio sparnas išsprūdo iš KGB kontrolės), tie žodžiai nuskambėjo kaip šventvagystė. Dabar J.Targalskis tai pateikia kaip aksiomą, kuri nereikalauja įrodymų.
Skelbiamas jo tekstas paakins kitaip pažvelgti ir į kur kas aktualesnius, pačius naujausius Lietuvos politinio gyvenimo reiškinius bei įvykius. Tarkim, netikėtai paaiškėjęs faktas, kad buvusi prezidento Valdo Adamkaus patarėja Tamara Birmontienė, jo teikimu kaip žymi mokslininkė paskirta Konstitucinio Teismo teisėja, per patį Atgimimo įkarštį parašė ir Maskvoje apsigynė gėdingą disertaciją, šlovinančią stribus, buvo įvertintas kaip nesusipratimas ir išimtis.
Panašiai interpretuotas ir tais pačiais 1989-aisiais buvusio Saugumo departamento vadovo Arvydo Pociaus užsirašymas į KGB rezervą – kaip lengvabūdiškas neapdairumas, kone komiškas paradoksas. Tai mūsų šiurkšti metodologinė klaida, kurią ir atskleidžia J.Targalskio straipsnis.
Ir T.Birmontienės disertacija (Lietuvoje iki šiol jos niekas nematė), ir vėlyva A.Pociaus KGB rezervo narystė buvo ne išimtis, o dėsningumas. Sistema, priversta pasitraukti nuo scenos, tiksliau – persigrupuojanti, keisdama pavidalą, prisitaikydama prie naujų sąlygų rengė pamainą. Galima sakyti, tai buvo paskutinis masinis KGB šaukimas. Ir visi pašauktiniai – jauni, talentingi, be praeities uodegų – buvo savanoriai kaip A.Pocius, niekas nė vieno į KGB prievarta nevarė. Kiek jų buvo? Kadangi Sąjūdis nepaprastai išplėtė laisvės ribas, Atgimimo laikų pašauktųjų skaičius taip pat turėtų būti nepaprastai didelis. Tai tie, kurie dabar Lietuvoje turi valdžią ir kuriuos mes vadiname naująja nomenklatūra, elitu ar klanu. Lietuvai šiuo metu aktualiausi J.Targalskio žodžiai: „Iš kontrolės pavyks ištrūkti ten, kur bus pakeistas elitas, gavęs valdžią perestroikos metais.”
kažkodėl apie kgb kalbama kasdien kaip poterius,bet apie komunistu partijos vadovus kurie dabar sėdi valdžioje ir jiems buvo pavaldi kgb visi tyli.kodęl slepiamos kgbistu pavardės ytariu kad jie tebėra naudingi 🙂