Libanas ketvirtadienį mini pirmąsias Izraelio ir „Hizbollah” karo metines, bet ši šiitų grupuotė nusprendė laikytis nepastebimai, ir didžiausias dėmesys tenka armijai ir jos mėginimams numalšinti islamistų maištą.
Premjeras Fuadas Siniora paragino libaniečius pamiršti didelius politinius nesutarimus ir susivienyti palaikant armiją, kuri šalies šiaurėje jau daugiau kaip 50 dienų kovoja su sunitų islamistų kovotojais.
Kariškiai laikomi vienijamu veiksniu, o svarbios institucijos, tokios kaip parlamentas ir prezidentūra, yra paralyžiuotos dėl F.Sinioros vyriausybės ir „Hizbollah” vadovaujamos opozicijos konflikto, kuris kilo beveik prieš aštuonis mėnesius.
Opoziciją remia anksčiau šalies politiniame gyvenime dominavusi Sirija.
„Hizbollah” išprovokavo praėjusios vasaros kraujo liejimą surengusi reidą į kitą sienos pusę, kur pagrobė du Izraelio kareivius, kuriuos, kaip manoma, ši grupuotė vis dar laiko.
Praėjus metams po karo su izraeliečiais, kuris Libane pareikalavo daugiau kaip 1,2 tūkst. žmonių, daugiausia – civilių gyventojų, gyvybių ir nuniokojo beveik visą šalį, Beirutą ištiko pavojingiausios krizės nuo 1975-1990 metų pilietinio karo.
Mažiausiai 174 žmonės, įskaitant 86 kareivius ir mažiausiai 68 „Fatah al Islam” („Islamo pergalė”) kovotojus, žuvo per mūšius, kurie nuo gegužės 20 dienos vyksta aplink apsiaustą palestiniečių pabėgėlių Nar Baredo stovyklą Šiaurės Libane.