Nenuvylęs klubo savininkų treneris iš Lietuvos Rimas Girskis dar metus liks dirbti Ukrainos čempionų ekipoje Mariupolio „Azovmaš”. Tačiau aštuonerius metus praleidęs užsienio klubuose jis vis labiau jaučia nostalgiją namams ir svajoja grįžti į Lietuvą.
2004 metų lapkričio pabaigoje į Mariupolio „Azovmaš” atvykęs Lietuvos krepšinio specialistas R.Girskis netrukus pelnė didelį klubo savininkų pasitikėjimą ir iškovojo daug pergalių. Tą patį sezoną jo treniruojama ekipa tapo šalies vicečempione, o paskutinius du sezonus Ukrainos pirmenybėse suspindo auksu. Buvusio legendinės Vilniaus „Statybos” žaidėjo treniruojama Mariupolio ekipa šiemet finalo serijoje 3:2 buvo stipresnė už reguliariojo sezono nugalėtoją Kijevo „BC Kyiv” klubą. FIBA Europos taurės turnyre ukrainiečiai pasiekė finalą, kuriame tik po atkaklios kovos turėjo pripažinti Žeronos „Akasvayu” (Ispanija) pranašumą.
Ateinantį sezoną „Azovmaš” rungtyniaus jau aukštesniame lygyje – ULEB taurės varžybose.
Sirgalius skraidina nemokamai
Su šiuo metu atostogaujančiu Ukrainos čempionų treneriu Rimu GIRSKIU kalbėjosi LŽ korespondentas.
– Sezonas buvo sėkmingas, todėl nutarėte toliau su ta pačia komanda skinti pergales?
– Jei sustosiu, galiu iškristi iš sėkmės rato. Kol sekasi, reikia dirbti savo darbą. Todėl ir sutikau dar likti Mariupolyje. Klubo vadovai norėjo sutarties dvejiems metams, tačiau susitariau, kad pasirašysiu tik sezonui su galimybe pratęsti dar metams. Juk nežinau, kas bus po metų – gal keisiu klubą, gal norėsiu grįžti į tėvynę – juk aštuonerius metus iš eilės dirbau užsienyje. Ir namų pasiilgau.
– Metai buvo nelengvi?
– Per tuos trejus metus, kiek dirbu Ukrainoje, krepšinio lygis labai pakilo. Šiemet du Ukrainos klubai – „Azovmaš” ir „BC Kyiv” – galėjo kaip lygūs su lygiais varžytis su Vilniaus „Lietuvos rytu”. Pavyzdžiui, mes per FIBA Europos taurės varžybas Rygos „ASK Riga” klubą namie nugalėjome 30 taškų skirtumu, išvykoje – 20 taškų, o
„Žalgiris” ir „Lietuvos rytas” kai kurias rungtynes su Rygos komanda žaidė labai sunkiai.
Ukrainos krepšinio bazės dar atsilieka, tačiau mūsų klube gerai – dar nesu tokių gerų sąlygų turėjęs. Viskas išspręsta, lieka tik dirbti savo darbą (juokiasi). Sistema sukurta idealiai – nuo vaikų krepšinio iki vyrų. Į visas keliones – ir po Ukrainą, ir į FIBA Europos taurės varžybas – mes skrisdavome užsakytais reisais. Į varžybas klubas vežasi ir savo sirgalius, kurių būna nuo 50 iki 300. Ir nemokamai! O Ukrainoje aistruoliai ir viešbučiuose apgyvendinami nemokamai! Už viską moka klubas.
– Tokiu atveju sirgalių jums neturėtų trūkti?
– Kai pernai tapome Ukrainos čempionais, komanda buvo pagerbta centrinėje miesto aikštėje. Joje susirinko apie 7000 gerbėjų. Šiemet, kai apgynėme titulą, toje pačioje aikštėje birželio 23 dieną buvo per 20 tūkst. mūsų aistruolių. Tad darbas davė vaisių.
Nori dviejų lietuvių
– Klubui finansų pakanka?
– Su naudingiausiu Ukrainos čempionato žaidėju amerikiečiu Khalidu El-Aminu pratęsėme sutartį, bet netrukus klubo prezidentas dėl nežinomų priežasčių ją nutraukė (neoficialiais duomenimis, krepšininkas pagal sutartį būtų uždirbęs 1,4 mln. JAV dolerių – aut. past.). Tačiau ne piniguose esmė. Nesame turtingiausias klubas Europoje, bet lėšų, kad galėtume žaisti aukščiausiame lygyje, tikrai pakanka.
– Todėl įsigijote ir Vilniaus „Lietuvos ryte” rungtyniavusį Tomą Delininkaitį?
– Ieškau dar vieno lietuvio – noriu komandoje matyti du mūsų šalies krepšininkus, o klubo prezidentas tokiam mano norui neprieštarauja. Ne paslaptis – kalbinau Renaldą Seibutį. Bet jis dalyvavo NBA naujokų biržoje, o vasaros stovyklose ir dar nepriėmęs galutinio sprendimo. Jei jis nenorės, rasime kitą lietuvį.
– Jau žinote ateinančiam sezonui klubo savininko keliamus reikalavimus?
– Kitos kalbos ir nebūna – tikslai tik aukščiausi. Gerai, kad reikalaujama maksimumo, bet ši atsakomybė sykiu ir spaudžia (šypsosi).
– Mariupolio gatvėse žmonės jus atpažįsta?
– Ne tik Mariupolyje, bet ir visoje Ukrainoje mane pažįsta (juokiasi). Prieina, sveikinasi, sako, jog man atėjus komandos žaidimas pasikeitė, palinki sėkmės. Smagu, kai žmonės mato ir įvertina tavo darbą.
– Kas Ukrainoje jus stebina? Prie ko vis dar negalite priprasti?
– Trūksta viešbučių. Pagal kainą jie pavijo Europą, tačiau pagal aptarnavimą dar gerokai atsilieka. Be to, Ukrainoje labai trūksta sporto bazių. Kijeve tėra tik viena, kurioje telpa 6 tūkst. žiūrovų, tačiau „BC Kyiv” ne visuomet joje gali žaisti, nes arenoje vyksta įvairūs renginiai. Dvi šiuolaikinės bazės yra tik Mariupolyje ir Južne. Naujų arenų nestato, o esamų netvarko. Tai nemaloniai stebina.
Iki taurės trūko nedaug
– Ko pritrūko, kad iškovotumėte FIBA Europos taurę?
– Visi pripažįsta, kad didžiulė pergalė buvo jau vien patekimas į finalo ketverto varžybas. Kita didelė pergalė – pusfinalyje nugalėta antroji Italijos ekipa Bolonijos „Virtus”. O finale… Likus žaisti 3 minutes rezultatas dar buvo lygus. Manyčiau, pabaigoje pritrūko sportinės laimės. O lemiamas veiksnys – žaidėme su šeimininkų komanda, Žeronos „Akasvayu” (jai atstovavo šią vasarą į „Žalgirį” grįžęs Dainius Šalenga – aut. past.). Jei būtume žaidę neutralioje aikštelėje ar bent namie – tikrai švęstume pergalę.
Stebisi permainomis Lietuvoje
– Dabar jums atostogos?
– Atostogauju, bet dabar vyksta komandos komplektavimas. Tad poilsiaudamas dar studijuoju vaizdajuostes su potencialiais kandidatais į komandą.
– Būdamas toli nuo Lietuvos neatitrūkote nuo šalies krepšinio peripetijų? Vyko nacionalinės vyrų krepšinio rinktinės vyriausiojo trenerio, Lietuvos krepšinio federacijos prezidento rinkimai… Turite apie tai savo nuomonę?
– Viską sekiau. Nebūdamas tėvynėje galiu tik subjektyviai kalbėti. Nustebino rėmimo fondo likvidavimas, bet dar labiau nustebau, kai tiek krepšiniui davęs ir daug ryšių turintis Algimantas Pavilonis buvo paprasčiausiai išmestas iš darbo.
O visa kita vertinti bus galima praėjus tam tikram laikui. Vyrų Europos krepšinio čempionatas bus tarsi parodomasis, viską lemiantis. Jei žmonės tam ryžosi, matyt, yra pasirengę.
– Neturėjote minčių dalyvauti konkurse į rinktinės vyriausiojo trenerio postą?
– Mano reitingai pakankamai aukšti. O geriausi treneriai į klubus ar rinktines yra kviečiami. Kadangi nebuvau kviečiamas, susidomėjęs stebėjau šį procesą.