Bankų aktyvų augimo tempai šiemet išliks labai aukšti, o išryškėjęs atotrūkis tarp euro ir lito palūkanų normų gali sumažėti jau kitąmet.
Tokias prognozes skelbia banko DnB NORD analitikai.
Nepaisant Europos centrinio banko (ECB) nuosekliai didinamų palūkanų normų, šių metų kovo pabaigoje Lietuvos komercinių bankų bendras suteiktų paskolų portfelis padidėjo 47,5 proc. palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Pasak banko analitikų, būsto paskolų rinkos tendencijų prasme, Baltijos šalys nedaug skiriasi nuo kitų Europos Sąjungos (ES) šalių, kur minėtų paskolų portfelio didėjimas per pastaruosius kelis metus gerokai viršijo ilgalaikį vidutinį augimo tempą.
„Didelė konkurencija tarp kredito įstaigų nuolat gerėjančios ekonominės situacijos fone lemia kone palankiausias gyventojų kreditavimo sąlygas Europos Sąjungoje. Nepanašu, kad dėl ECB veiksmų per pastaruosius pusantrų metų 2 procentiniais punktais išaugusi bazinė palūkanų norma galėtų tapti kliūtimi būsto paskolų portfeliui Baltijos šalyse augti. Sulėtėjimas greičiau įvyks dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, santykinio rinkos prisisotinimo ar centrinių bankų veiksmų,” – teigia „DnB NORD” vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis.
Banko analitikai atkreipė dėmesį į išryškėjusią tendenciją Baltijos šalių finansų rinkose – didėjantį atotrūkį tarp paskolų eurais ir nacionaline valiuta palūkanų normų. Šis skirtumas ypač išryškėjo Latvijoje, prasidėjus viešoms diskusijoms dėl galimo šalies ekonomikos perkaitimo pasekmių. Tai atsiliepė ir Lietuvos bei Estijos rinkoms, nes užsienio ekspertai bei investuotojai linkę žvelgti į Lietuvą, Latviją bei Estiją kaip į vieną regioną. Šiuo metu skirtumas tarp Lietuvos ir Estijos tarpbankinėje rinkoje nusistovėjusių palūkanų ir EURIBOR siekia 0,7-0,8 proc. punkto, o Latvijoje šis atotrūkis siekia apie 4 procentinius punktus.
„Priežasčių, kodėl palūkanų normos Baltijos šalyse turėtų atitolti nuo euro zonos lygio ilgesnio termino perspektyvoje, atrasti sunku. Todėl manome, jog ilgainiui tarpbankinių paskolų palūkanos grįš į senas vėžes – priartės prie EURIBOR lygio,” – sako R. Rudzkis.
Dauguma analitikų sutaria, kad bazinių palūkanų kilimo etapas Europoje yra netoli pabaigos. Jų nuomone, jau 2007 m. rudenį ECB nustatoma pinigų kaina gali pasiekti 4,5 proc., 2008 m. yra laukiama stabilizacijos, o 2009 m. – naujo palūkanų ciklo pradžios.