Tokie filmai kaip „Ateivis” ir „Žaislų istorija” mokyklinukui gali turėti ne mažiau reikšmės nei klasikiniai literatūriniai kūriniai, – tokia Anglijos mokyklų modernizavimo programos nauja koncepcija.
Dešimties filmų sąrašas, kurį turi pamatyti dar nesulaukę 14 metų vaikai, neseniai buvo publikuotas Britanijos kino instituto, kuris yra oficialus Didžiosios Britanijos vyriausybės konsultantas.
Tai buvo bandymas nukreipti visuomenės dėmesį nuo tų filmų, kurių vaikai neturėtų žiūrėti dėl to, kad jie per daug komerciniai ar netinkami jų amžiui, į tuos, kurie pripažinti kino industrijos ir iki šiol neprarado savo patrauklumo.
Mokykoje filmus dažnai naudoja tam, kad vaikai semestro pabaigoje pailsėtų, sako instituto atstovai. Drauge jie turi būti pripažinti svarbia vaikų supažindinimo su kultūriniu paveldu priemone.
Siekdamas praplėsti diapazoną filmų, kuriuos žiūri vaikai, institutas parengė šį sąrašą kaip pirmąjį žingsnį kuriant kinematografijos klasikos mokymosi tradiciją, taip pat kaip ir literatūros klasikos.
Šie 10 filmų buvo atrinkti, kadangi jie gavo daugiausia Didžiosios Britanijos ir Europos vaikų filmų ekspertų balsų. Tiktai viena juosta, Keno Luočo „Kesas”, išėjusi 1969 m., buvo pastatyta Didžiojoje Britanijoje. Keturi filmai – amerikietiški ir po vieną – iš Italijos, Prancūzijos, Japonijos, Švedijos ir Irano. Filmų pasirodymo datos varijuoja nuo 1939 m. („Ozo šalies burtininkas”) iki 2001-ųjų („Nunešti vaiduoklių”).
Timas Devisas, vyriausiasis žurnalo „Screen International”, skirto Britanijos kino rinkai, redaktorius, teigiamai atsiliepė apie tarptautišką sąrašo pobūdį.
O štai Mokyklų direktorių asociacijos vadovas Martinas Jordas išreiškė apgailestavimą, jog sąraše minimas tik vienas britų filmas. „Keista ir tai, jog čia nėra nė vieno indiško Bolivudo produkcijos filmo.”
Pasak jo, gali kilti techninių problemų dėl pilnametražių filmų žiūrėjimo laiko, nors galbūt tai galima kompensuoti poklasinių užsiėmimų sąskaita.
Keri Bazalget, Britanijos kino instituto Švietimo departamento vadovės, žodžiais, tai, jog visų sąrašo filmų pagrindiniai veikėjai – vaikai, tiesiog sutapimas.
„Svarbu, kad būtų identifikacijos objektas, ar tai vaikas, ar gyvūnas, ar panašus į vaiką suaugusysis”, – sakė ji.
Filmų, pristatytų Britanijos kino instituto, sąrašas:
1. „Ozo šalies burtininkas”, Viktoras Flemingas, 1939 (JAV)
2. „Keturi šimtai smūgių”, Fransua Triufo, 1959 (Prancūzija)
3. „Medžiotojo naktis”, Čarlzas Laftonas, 1955 (JAV)
4. „Kur draugo namai?” Abasas Kiarastami, 1987 (Iranas)
5. „Parodyk man meilę”, Lukas Mudisonas, 1998 (Švedija)
6. „Žaislų istorija”, Džonas Laseteris, 1995 (JAV)
7. „Ateivis”, Stivenas Spylbergas, 1982 (JAV)
8. „Dviračių vagys”, Vitorijo de Sika, 1948 (Italija)
9. „Nunešti vaiduoklių”, Hajo Mijadzaki, 2001 (Japonija)
10. „Kesas”, Kenas Loučas, 1969 (Didžioji Britanija)
Lina Narbutaitė
„Vakarų ekspresas”