Europos Sąjungos (ES) lyderiams ketvirtadienį sunkiai sekėsi spręsti nesutarimus dėl naujos reformų sutarties 27 valstybes vienijančiai Bendrijai ir jie sakė, kad kol kas anksti kalbėti, ar dviejų dienų viršūnių susitikime jiems pavyks susitarti.
Pagrindinė kliūtis pasiekti susitarimą pertvarkyti sudėtingą ES sprendimo priėmimo sistemą yra griežti Lenkijos ir Didžiosios Britanijos reikalavimai, sakė diplomatai.
Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis (Lechas Kačynskis) „įšaldė debatus”, atmetęs kompromiso galimybę dėl numatyto balsavimo galių perskirstymo, žurnalistams sakė Čekijos ministras pirmininkas Mirekas Topolanekas.
Didžioji Britanija savo ruožtu nurodė, kad taip pat neketina peržengti savo nubrėžtų ribų derantis dėl naujos sutarties.
ES pirmininkaujančios Vokietijos kanclerė Angela Merkel žurnalistams sakė, kad bloko lyderiai nesutaria, tačiau nori pasiekti susitarimą.
L.Kaczynskis praėjusią naktį atskirai susitiko derybų su A.Merkel ir Prancūzijos prezidentu Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi), kuris per savo pirmąjį ES viršūnių susitikimą mėgina tarpininkauti ieškant kompromiso.
„Niekas nėra pasakęs, kad nenori, jog mes ryt užbaigtume, – sakė Vokietijos kanclerė. – Iš esmės sutariama, kad imsimės visų būtinų pastangų pasiekti susitarimą. Ar tai įmanoma? Šįvakar negalima to pasakyti”.
A.Merkel išreiškė viltį, kad bloko lyderiams pavyks pasiekti susitarimą pradėti derybas dėl naujos sutarties, pakeisiančios ES konstituciją, kurią 2005-aisiais referendumuose atmetė prancūzų ir olandų rinkėjai. Ši sutartis turėtų užtikrinti efektyvesnį išsiplėtusios Bendrijos funkcionavimą.
Nesėkmė gali pagilinti susiskaldymą bloke ir paskatinti nedidelę grupę valstybių įgyvendinti planus dėl glaudesnės integracijos, paliekant už savęs kitas šalis, o tai savo ruožtu reikš, kad turtingesnės valstybės bus mažiau linkusios padėti skurdesnėms naujokėms.
ES lyderiai skirtingai vertina galimybes pasiekti persilaužimą, kai penktadienį vėl visi drauge susirinks darbo pietų.
„Manau, artėjame prie išvados”, – sakė Danijos premjeras Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas).
„Nežengta jokių žingsnių, todėl aš nusiteikęs kiek pesimistiškai”, – sakė Suomijos ministras pirmininkas Matti Vanhanenas (Matis Vanhanenas).
Miglotos perspektyvos
Tikimybė, kad po ne vienerius metus trukusių ginčų dėl galių padalijimo Briuseliui ir ES narėms bus pasiektas susitarimas, šią savaitę padidėjo, kai Lenkija, atrodo, kiek sušvelnino savo toną, reikšdama nepritarimą numatytiems balsavimo sistemos pakeitimams, kurie, kaip tvirtina Varšuva, palankesni didesnėms šalims.
Lenkijos užsienio reikalų ministrė Anna Fotyga (Ana Fotyga) pasibaigus pirmajai derybų dienai žurnalistams pareiškė, kad „nė vienas iš šiandien išgirstų pasiūlymų mums nebuvo naujas”. „Mes juos nagrinėjame”, – sakė ji.
Varšuva ėmėsi aršios kampanijos, nukreiptos prieš Vokietijos pasiūlymus, kurios metu kelis kartus priminė Berlynui apie nacių okupacijos metais šalies patirtas kančias.
Tačiau A.Fotyga taip pat pareiškė, kad Lenkijai, jei ji negalės pakeisti balsavimo sistemos, visgi gali pavykti išsikovoti tokią pat įtaką.
Britų ministras pirmininkas Tony Blairas (Tonis Bleras), kurio pozicija taip pat gali sužlugdyti pastangas pasiekti susitarimą, atvykęs į viršūnių susitikimą sakė, kad pritars sutarčiai tik jei bus atsižvelgta į keturis pagrindinius Londono reikalavimus.
„Yra keturios sritys, kurios turi atitikti mūsų reikalavimus, visiškai atitikti”, – savo paskutiniame ES viršūnių susitikime sakė T.Blairas, turėdamas galvoje Didžiosios Britanijos pastangas išsaugoti suverenitetą užsienio politikos, teisingumo, migracijos ir žmogaus teisių srityse.
Liuksemburgo ministras pirmininkas Jeanas-Claude`as Junckeris (Žanas-Klodas Junkeris) sakė: „Rimta problema bus ne Lenkija, o Jungtinė Karalystė”.
Beveik visos Bendrijos narės pritaria vadinamajai dvigubos daugumos sistemai, pagal kurią daugumai sprendimų priimti reikės 55 proc. ES valstybių, kurios atstovautų 65 proc. ES gyventojų, pritarimo. Lenkija tvirtina, kad ši sistema palankesnė didesnėms valstybėms, ypač Vokietijai.
Lenkų derybininkas Marekas Cichockis sakė, kad buvo sudarytos sąlygos susitikime pasiekti kažkokį susitarimą, tačiau pridūrė, jog kai kurie klausimai turės būti palikti spręsti tarpvyriausybinei konferencijai.
Aštuoniolika bloko valstybių ratifikavo konstitucinę sutartį. Iš esmės sutariama dėl būtinybės apkarpyti šį dokumentą, kad Prancūzija, Nyderlandai ir Didžioji Britanija galėtų išvengti rizikingų referendumų.
Bus išsaugoti kai kurie svarbiausi susitarimai dėl institucinės sąrangos, pavyzdžiui, planas įsteigtas dvejiems su puse metų renkamo Europos Vadovų Tarybos prezidento postą. Tai pakeistų dabartinę tvarką, kai Bendrijai po pusmetį vadovauja vis kita valstybė.
Didžioji Britanija reikalauja garanto, kad bet kokia nauja sutartis bloko Pagrindinių teisių chartijos, įskaitant teisę streikuoti, nepaverstų teisiškai įpareigojama.
Ji, be kita ko, taip pat siekia apkarpyti siūlomo ES užsienio reikalų ministro įgaliojimus ir pasisako prieš privalomas socialines išmokas migrantams.