Mokyklos skvero suoliukų mįslė

Provincijos mokykloje įsiplieskė konfliktas dėl sunaikintų skvero suoliukų. Dėl vandalizmo priekaištaujama ne bet kam, o mokymo įstaigos direktorei.

Dėl Lazdijų rajono Šeštokų vidurinės mokyklos teritorijoje esančio skvero „Akmens ir medžio šalis” išniekinimo kai kurie pedagogai ir moksleiviai linkę kaltinti direktorę Meilutę Januškevičienę.

„Tai suaugusiųjų vandalizmas”, – LŽ tvirtino lietuvių kalbos ir teatro mokytoja Inga Milončiūtė. Anot jos ir buvusių šios mokyklos mokinių, M.Januškevičienė, pastebėjusi nuniokotus gėlynus, esą liepė malkoms supjauti jaunuolių sumeistrautus suoliukus ir stalus, stovėjusius prieš porą metų įkurtame skvere.

„Laimėjome projektą, Jaunimo reikalų departamentas skyrė kelis tūkstančius litų idėjai įgyvendinti”, – prisiminė projekto koordinatorė I.Milončiūtė. Pasak jos, skveras buvo reikalingas tam, kad jaunieji miestelio gyventojai čia galėtų organizuoti netradicinius renginius. Kurti skverą jaunuolius subūrė bendruomenių pirmininkai iš aplinkinių kaimų. Mokiniai ir jau baigusieji mokyklą dirbo dvi dienas – vieni kalė sceną, kiti meistravo stalus ir suolus.

„Per dvejus metus skverelis ne kartą buvo nuniokotas. Po savaitgalio šeštokiškiai rasdavo išvartytus stalus ir suolus, aplink primėtytų butelių ir kitokių šiukšlių, ištryptus gėlynus. Tačiau mokyklos vadovės poelgis rodo, kad mes nesame geresni už chuliganiškai besielgiantį jaunimą”, – piktinosi I.Milončiūtė.

Tačiau direktorė M.Januškevičienė LŽ tikino, kad niekas mokinių padarytų suolų nepjaustė. Esą toks likimas ištiko tik sulaužytas dalis, bet jos pakeistos kitomis. Vėliau suolai buvo nuvežti į Lazdijų muziejaus filialą, o iš ten bus nugabenti į vaikų stovyklą. Ar jie sugrįš į skverą, dar neaišku, nes aplinkiniai gyventojai skųsdavosi iš jo sklindančiu triukšmu. „Jei suolai ir stalai bus reikalingi geram tikslui, jie turbūt grįš”, – kalbėjo M.Januškevičienė.

„Mokyklos direktorė aiškina, kad suolai buvo sutaisyti, tačiau tai melas, kurio griebtasi ieškant išeities iš nemalonios situacijos. Su mokiniais per pamokas girdėjome, kaip pjaustomi suolai. Nuvykusi į muziejų įsitikinau, jog ten nuvežti visai kiti suolai. Mūsų buvo pagaminti iš medžio masyvo, jį sulaužyti galėjo nebent trys drambliai”, – teigė I.Milončiūtė.

Pasak mokytojos, jei skveras buvo dažnai niokojamas, galbūt jam reikėjo rasti kitą vietą, saugesnę, o ne griebtis drastiškų veiksmų.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.