Šv. Jono bažnyčia – Klaipėdos garbės reikalas

Atstatyti Šv. Jono bažnyčią tokią, kokia buvo prieš Antrąjį pasaulinį karą – Klaipėdos miesto garbės reikalas. Tokia vienareikšmiška daugumos „Vakarų ekspreso“ kalbintų klaipėdiečių nuomonė. Ar į ją bus atsižvelgta?

Po birželio 2 d. mūsų dienraštyje išspausdinto straipsnio „Klaipėda nesiryžta žengti istorinio žingsnio“ sulaukėme aštrios skaitytojų reakcijos.

Todėl šiandien, Joninių išvakarėse, sugrįžtame prie temos: kviečiame miestelėnus diskutuoti ir pareikšti savo poziciją – ar Turgaus gatvėje, ant senosios šventyklos pamatų, turėtų iškilti naujai suprojektuota šv. Jono bažnyčia, ar verta atstatyti nuo XIX a. vidurio iki pokario stovėjusią didžiausią uostamiesčio šventyklą?

Projektas beveik parengtas

Jau rašėme, jog šiuo metu vilnietė architektė Elena Nijolė Bučiūtė baigia Šv. Jono bažnyčios projektą pagal Klaipėdos evangelikų liuteronų parapijos užsakymą. Pasak architektės, Šv. Jono bažnyčios projektą architektų, paveldosaugininkų, Savivaldybės atstovų (apie 20 žmonių) komisija svarstė tris kartus. Galiausiai pritarė jos idėjai.

Pagal E. N. Bučiūtės projektą, Šv. Jono bažnyčia būtų naujas raudonų plytų statinys su 40 metrų aukščio bokštu. Jos siluetas būtų panašus į 1864-1945 m. stovėjusią gotikinio stiliaus šventovę, tačiau jos tūris ir proporcijos būtų mažesnės.

„Projektą parengiau pagal visus man iškeltus reikalavimus. Pagrindiniai buvo, kad bažnyčia nebūtų labai didelė ir brangi. Pirminė jos sąmata buvo apie 6 milijonus litų. Paveldosauginė sąlyga buvo vienintelė – išsaugoti senosios bažnyčios pamatus, esančius 50-60 cm po žeme“, – sakė pokalbininkė.

Pasak projekto užsakovo – Klaipėdos evangelikų liuteronų parapijos kunigo Reinholdo Moro, šis projektas pasirinktas įvertinus bendruomenės poreikius ir finansines galimybes. „Žinoma, būtų noro atstatyti bažnyčią tokią didelę, kokia buvo anksčiau, tačiau vien tik mūsų bendruomenei toks projektas – per didelė atsakomybė ir įsipareigojimas“, – sakė R. Moras.

Architektė teigė atiduosianti projektą užsakovui jau liepos mėnesį. Vasarą numatyta projekto ekspertizė, rudenį jis bus derinamas su atitinkamomis institucijomis.

Burs iniciatyvinę grupę

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas Naglis Puteikis tvirtino, jog kitą savaitę ketina organizuoti spaudos konferenciją ir burti iniciatyvinę grupę dėl autentiškos Šv. Jono bažnyčios atstatymo.

„Tai mūsų miesto garbės reikalas. Klaipėdos senamiestyje praktiškai nėra nė vienos vertikalės. Manau, kad Šv. Jono bažnyčios, tokios, kokia buvo, atstatymas būtų šiokia tokia kompensacija šiai istorinei neteisybei“, – sakė N. Puteikis.

Klaipėdos „valdovų rūmai“

Lietuvos gidų gildijos pirmininkas Marius Serapinas sakė, kad gidai savo balsais palaikytų idėją atstatyti Šv. Jono bažnyčią.

„Taip, projektas būtų grandiozinis, bet tai būtų Klaipėdos „valdovų rūmai“. Manau, kad šios šventyklos atstatymas tikrai sulauktų miestelėnų paramos ir ne tik evangelikų liuteronų, bet visų religinių bendruomenių, nes ši bažnyčia – ne tik konfesinis, bet ir architektūrinis paveldas, išskirtinis miesto objektas, kokio Klaipėda dabar neturi“, – tvirtino M. Serapinas.

Keisti galima

Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios konsistorijos pirmininkas, vyskupas Mindaugas Sabutis sakė, kad jeigu kiltų diskusija dėl autentiškos Šv. Jono bažnyčios atstatymo, jei būtų sulaukta miestiečių ir atitinkamų institucijų moralinės ir finansinės paramos, evangelikų liuteronų bendruomenė būtų atvira šio projekto svarstymams ir pakeitimams.

„Darbai dar nepradėti, pamatų nėra, galima keisti projektą. Be abejonės, būtų galima atstatyti senąją Šv. Jono bažnyčią, bent jau jos fasadą, tokį, koks buvo, ir šventyklos funkcijas galima išplėsti. Pamaldų salė galėtų būti naudojama ir kaip reprezentatyvi klasikinės muzikos koncertų, dailės parodų salė. Tai daroma kitose mūsų bažnyčiose, pavyzdžiui, Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje vyksta klasikinės muzikos festivaliai. Tačiau ar visuomenė prisidės prie statybų, prie pastato išlaikymo? Kol kas esame vieni“, – sakė Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupas.

Vaizdo negadins

Teologas, Klaipėdos universiteto teologijos katedros vedėjas doc. dr. Arūnas Baublys apie Šv. Jono bažnyčios projektą kalbėjo pesimistiškai.

„Šv. Jono bažnyčia buvo neeilinė. Ji buvo pastatyta iš miestelėnų aukų kaip arkikatedra ir buvo pagrindinis, didžiausias pastatas tuometinėje Klaipėdoje, dar neturėjusioje rotušės. Šiandien Klaipėda praktiškai neturi konfesinio paveldo. Autentiška išlikusi tik baptistų bažnyčia ir irvingistų (anglikonų atšaka) bažnyčia, performuota į katalikišką Kristaus Karaliaus bažnyčią“, – pasakojo pokalbininkas.

A. Baublys sutinka, jog būtų idealu ir sveikintina, jeigu Šv. Jono bažnyčia bent jau išoriškai būtų atstatyta tokia, kokia buvo, tačiau…

„Realijos – kitokios. Istorinėje miesto dalyje dabar statomos stiklinės nesąmonės. Dabar parengtas naujos Šv. Jono bažnyčios projektas bent jau senamiesčio vaizdo nesugadins“.

Beviltiškas reikalas

Architektų sąjungos Klaipėdos valdybos pirmininkė Ramunė Staševičiūtė patvirtino, jog lemiama priežastis, dėl kurios neatstatoma autentiška Šv. Jono bažnyčia ir pasirinktas naujas projektas, – materialinė.

„Klaipėdoje turime liūdnos patirties su kulto pastatais. Mieste stovi dvi didžiulės nebaigtos naujos statybos katalikų bažnyčios. O evangelikų liuteronų yra tiek, kiek yra. Jie tikrai nepajėgūs imtis grandiozinio projekto statybų ir priežiūros, o melstis reikia šiandien“, – samprotavo architektė.

Anot R. Staševičiūtės, Šv. Jono bažnyčios atstatymas – ab politinis klausimas. „Nežinau, kas turėtų imtis iniciatyvos, tačiau manau, kad tai beviltiškas reikalas. Taip, Lietuva gali atstatyti Valdovų rūmus, nes jie yra Vilniuje, o kiek metų Klaipėdoje trypčiojama aplink Klaipėdos pilies atstatymo projektą?“

Į repliką, jog miesto plėtros architektūriniai projektai nepakankamai viešinami, pokalbininkė atsakė, jog informacija apie projektų svarstymus skelbiama spaudoje bei internete ir yra prieinama visiems, tačiau pilietinio miestelėnų dėmesio sulaukiama geriausiu atveju iš pastato kaimynų.

„Įprasta reakcija – viešas piktinimasis jau išvydus rezultatą. Nežinau, kodėl miestiečiai nenori dalyvauti Klaipėdos plėtros projektų svarstymuose. Tai labai blogai. Savo pasyvumu jie atriša rankas valdininkams ir investuotojams daryti, ką jie nori“, – sakė R. Staševičiūtė.

Geriau visai nauja nei imitacija

Vyresniosios kartos architektas Petras Lapė Šv. Jono bažnyčios klausimu buvo kategoriškas: „Arba atstatyti šventovę tokią, kokia buvo, arba statyti visiškai naują, tačiau nestatyti falsifikato“.

„Mane stebina deklaracijos, kad Klaipėdos senamiestis atstatomas. Koks čia atstatymas, jeigu iš viso nepaisoma autentikos. Atstatymas reiškia tai, jog pastatas atstatomas centimetras į centimetrą toks, koks buvo. Taip buvo atstatyti Klaipėdos gynybiniai įtvirtinimai – Jūrų muziejaus centrinė dalis.

Architektė Bučiūtė, siūlydama sumažintą Šv. Jono bažnyčios imitaciją, rizikuoja prarasti savo geros architektės reputaciją. Manau, kad ją dėl šio projekto spaudžia valdininkai“, – sakė P. Lapė.

Pažeidžia tarptautines konvencijas

Ankstesnės Šv. Jono bažnyčios, stovėjusios kitoje Turgaus gatvės pusėje, prie buvusio saldainių fabriko, archeologinius tyrimus atlikęs archeologas Gintautas Zabiela teigė, jog paminklosaugos aktai reikalauja atstatyti bažnyčią tokio tūrio, kokia ji buvo iki 1945 m.

„Lietuva yra ratifikavusi Europos architektūros ir archeologijos paveldo apsaugos konvencijas, kurios pataria vengti naujadarų istorinėje miesto dalyje ir atstatyti tai, kas buvo, jeigu žinoma, kas ten buvo. Dabar suprojektuotas naujas statinys, nors yra pakankamai medžiagos, pagal kurią galima atstatyti senąją bažnyčią“, – teigė archeologas.

Duomenų ir idėjų yra

Uostamiesčio istorikai Jonas Genys, Dainius Elertas, Silva Pocytė vienbalsiai tvirtina, jog Šv. Jono bažnyčią reikia atstatyti tokią, kokia buvo.

„Šv. Jono bažnyčia XIX a. buvo pastatyta iš miestiečių aukų. Ar dabar Klaipėdos miestas mažiau turtingas nei tada? Manau, kad pinigų bažnyčios atstatymui surinkti įmanoma, tik reikia geranoriškumo ir iniciatyvos. Ši bažnyčia būtų tikrojo miesto istorinio, kultūrinio, religinio paveldo atkūrimas, amžinas paminklas ateities kartoms“, – įsitikinusi Klaipėdos universiteto Baltijos regiono archeologijos ir istorijos instituto direktorė doc. Silva Pocytė.

Vienas iš Klaipėdos miestiečių iniciatyvinės grupės narių, istorikas Dainius Elertas teigė, jog grupė dėl autentiškos Šv. Jono bažnyčios atstatymo jau išplatino pranešimus spaudoje ir interneto žinių portaluose. „Mūsų siūlymas būtų atstatyti senąją bažnyčią visu jos tūriu. Šios bažnyčios bokštas siekė 75 metrų aukštį ir buvo matomas iš jūros. Argi neverta sugrąžinti istorinę vertikalę Klaipėdos senamiesčiui?

Bokštas su apžvalgos aikštele būtų turizmo objektas. Pati bažnyčia galėtų tapti daugiafunkcinės paskirties pastatu, atgaivinsiančiu senamiestį. Čia gali būti įrengta biblioteka, koncertų salė, čia galėtų vykti dabartinių ir svetur gyvenančių klaipėdiečių susitikimai. Tik reikia konstruktyvaus dialogo tarp evangelikų liuteronų bendruomenės, uostamiesčio visuomenės ir valdininkų“, – įsitikinęs D. Elertas.

Istorikas pridūrė, kad ikonografinės medžiagos atstatyti autentišką bažnyčią yra pakankamai. „Yra piešinių, nuotraukų ne tik išorės, bet ir vidaus interjero, daug įvairių dokumentų, kuriuose aprašoma bažnyčia. Tik geranoriškumo reikia“, – sakė pokalbininkas.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius, istorikas Jonas Genys taip pat įsitikinęs, jog duomenų bažnyčios atstatymui užtenka. „Archeologai yra atsekę tikslų bažnyčios pamatų planą. Tai labai svarbu atstatant bažnyčią tokią, kokia buvo. Muziejuje turime 3 vaizdinius siužetus, leidžiančius kalbėti apie visą šios šventyklos fasadą. Esu tikras, kad pagal juos matematiškai įmanoma apskaičiuoti bažnyčios mastelius ir tūrį. Kodėl gi to nepadarius?“ – retoriškai klausė istorikas.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.