„Ateina genijai ir vėl išnyksta. Atėjo Povilas – visiems laikams”, – per Klaipėdos dramos teatro režisieriaus Povilo Gaidžio 70-ojo jubiliejaus vakarą Muzikiniame teatre nugriaudėjo Vilniaus Mažojo teatro aktoriaus Regimanto Adomaičio gongas.
Sveikintojai nestokojo pakilios nuotaikos bei humoro jausmo: Nacionalinio dramos teatro vadovas Adolfas Večerskis surengė „benefisą”, Šiaulių dramos teatro delegacija vakaro kaltininkui padovanojo iš medžio skobtą gaidį („paminkliukas vartoti namų sąlygomis”), o Kauno dramos teatro delegacija su aktore Regina Varnaite priešakyje įteikė „dar nuo „Šventežerio” prikoštų „velnio lašų”.
Kiekvienas kolektyvinis ar asmeninis sveikinimas panėšėjo į spektaklį. Savo benefisą su lašinių paltimi ir kvorta naminukės surengė tais pačiais metais, tą patį mėnesį, tą pačią dieną kaip ir P. Gaidys gimęs tapytojas Edvardas Malinauskas. Į sceną pakilo Mažojo teatro režisierius Rimas Tuminas, aktorė Vaiva Mainelytė, teatro režisieriai Alvydas Vizgirda, Gytis Padegimas, Merilina Monro iš Šiaulių ir daugelis kitų…
Jubiliatas iki ašarų jaudinosi, kai į sceną kilo kelių kartų „gaidžiukai” ir „vištytės” – kursai, kuriuos į gyvenimą iš Klaipėdos universiteto išlydėjo P. Gaidys. Į mylėto ir mylimo dėstytojo jubiliejų jie atvažiavo ne tik iš Lietuvos miestų ir miestelių, bet ir Europos didmiesčių. O pati jauniausia „gaidžiukų” karta parodė jubiliejinį spektaklį.
Kai maestro buvo uždėta scenos karaliaus karūna, kai jis nuoširdžiai padėkojo visiems atvykusiems ir sveikinusiems, kai karštai paspaudė ranką savo ištikimai gyvenimo ir profesijos draugei Elenai Gaigalaitei („Be jos daug ko nebūtų buvę, be jos aš daug ko nebūčiau ištvėręs”, – sakė jis), nugriaudėjo „Ilgiausių metų”. Vėliau jubiliatas buvo sveikinamas jau akis į akį Muzikinio teatro fojė (nes Dramos teatras dabar – benamis).