Abipus Lietuvos ir Latvijos valstybinės sienos gyvenantys žmonės kaskart patiria vis daugiau rūpesčių dėl bendradarbiavimo per sieną.
Kaip žinoma, labiausiai dėl to nukenčia paprasti žmonės: dirbti į Latviją važinėjantys lietuviai, Lietuvoje besimokantys moksleiviai iš kaimyninės šalies. Švenčių metu susitinkantys ar giminystės ryšiais susieti latviai ir lietuviai priversti vieni kitus pasiekti aplinkkeliais. Trikdoma net mirusiųjų ramybė, nes amžinojo poilsio į Lietuvą parvežamo velionio artimiesiems tenka įveikti skausmingus biurokratinius slenksčius.
Latviai nerado laiko
Lietuvos ir Latvijos Vyriausybės prieš beveik 8 metus pasirašė sutartį dėl bendradarbiavimo per sieną. Pernai buvo atnaujinta mūsų ir kaimyninės respublikos tarpvyriausybinės bendradarbiavimo per sieną komisijos, atstovaujančios Lietuvai, sudėtis.
Šių metų gegužės pradžioje komisijos posėdyje buvo nuspręsta vėl imtis veiklos bendradarbiavimo per sieną problemoms spręsti, tuo pačiu atgimė ir kelios darbo grupės: Erdvės ir strateginio planavimo, Pasienio vietos valdžios organų bendradarbiavimo bei Ekonominės ir socialinės plėtros.
Pastarosios pirmininke buvo paskirta Panevėžio apskrities viršininkė Gema Umbrasienė. Pirmasis darbo grupės posėdis vyko apskrities Administracijoje. Jo metu savivaldybių, kurios teritorijos ribojasi su Latvija, vadovai vardijo bendradarbiavimo per sieną problemas.
Antrajame darbo grupės posėdyje Pasvalyje, vykusiame praėjusį antradienį, jos turėjo būti aptartos bei išanalizuotos. Tačiau į popieriaus lape, išdalintame kiekvienam posėdžio dalyviui, išdėstytas bendradarbiavimo per sieną problemas, susijusias su kelių, geležinkelių infrastruktūra bei gabenimais, niekas pernelyg nesigilino ir nesiginčijo.
Maža to, planuotas dalykiškas pokalbis labiau panašėjo į lengvą pasikalbėjimą su humoro gaidele. Greičiausiai taip atsitiko todėl, kad vienos pusės motyvai tąkart tebūtų tik balsas tyruose, nes posėdyje antroji pusė – Latvijos atstovai – nedalyvavo.
Tiesa, tą pripažino ir posėdyje pirmininkavusi Panevėžio apskrities viršininkė Gema Umbrasienė, apgailestavusi, kad į Pasvalį neatvyko analogiška Latvijos darbo grupė, nors buvo kviesta. Anot jos, kaimynų motyvas – didelis užimtumas bei laiko stygius.
Keliai prašosi remonto
Lietuvai ir Latvijai iškylančių bendradarbiavimo per sieną problemų netrūksta. Vien tik Panevėžio apskrityje jų apstu. Ir bene daugiausia – dėl prastos kelių būklės.
Tarkim, Pasvalio rajono Puodžiūnų kaime būtina įkurti pasienio postą, kad žmonės tiesiai, o ne aplinkiniais keliais galėtų bendradarbiauti per valstybinę sieną. Tuo pačiu reikėtų išasfaltuoti žvyruotą kelią.
Remonto prašyte prašosi keliai Latvijoje, besidriekiantys nuo valstybinės sienos iki Jekabpilio ir nuo Subatės iki Daugpilio. Rokiškio rajonas yra parengęs ekskursijų maršrutus tomis vietomis, bet dėl prastų kelių mažai kas jais keliauja.
Reikalinga ir tarptautinio transporto koridoriaus Daugpilis – Rokiškis – Panevėžys pertvarka: jis neatitinka būtinų reikalavimų. Keliams, vedantiems iš Rokiškio rajono į Latvijos Neretos, Aknystės miestelius, irgi reikia remonto pagerinti susisiekimą su Ryga, Daugpiliu.
Tarptautinėje magistralėje „Via Baltica” kelio atkarpą nuo Pasvalio iki Saločių reikėtų perkloti nauja asfalto danga. Panašių problemų kaip Panevėžio apskrityje yra ir kituose šalies rajonuose, besiribojančiuose su Latvija.
„Manau, kad būtent dėl šių priežasčių darbo grupėje turėtų dirbti ir Susisiekimo ministerijos atstovas”, – pareiškė G.Umbrasienė.
Rūpesčiai dėl skirtingos valiutos
Posėdyje buvo daug kalbama apie paprastų žmonių bendradarbiavimo per sieną problemas, tačiau Panevėžio apskrities viršininkė kai kurių jų patarė į viešumą nekelti.
Pasirodo, keleiviams, važinėjantiems į Latviją dirbti bei kertantiems valstybinę sieną per mažytį pasienio punktą, atsiranda rūpesčių dėl skirtingos valiutos – latų ir litų. Punkte nėra valiutos keityklos. Galbūt geriausia išeitis būtų mokėjimo kortelių skaitytuvai autobusuose, bet argi šią problemą vienu ypu įmanoma išspręsti?
„Tą patį patiria ir latviai, labai norintys atvykti į mūsų turgų. Jiems daug kas čia patinka, ypač lietuviška duona. Automobiliais keliaujantiems problemų nekyla, bet autobusais – taip”, – vieni kitiems antrino posėdžio dalyviai.
Atskirti gyvi ir mirusieji
Ne viename pasienio su Latvija rajone yra Lietuvos gyventojų, turinčių giminaičių kaimyninėje šalyje. Latviai dažnai į mūsų šalį atvyksta lankyti mirusių artimųjų kapų. Todėl tiek vienai, tiek kitai pusei yra labai aktualus susisiekimas. Pageidaujama, kad nebūtų kliūčių.
Naujosios Akmenės rajono merė Eugenija Meškienė paminėjo, jog jos vadovaujamoje Savivaldybėje mokosi 8 mokiniai iš Latvijos: „Teko susidurti su jų nemokamo maitinimo problemomis mokykloje. Tačiau problema buvo išspręsta, aplenkiant biurokratinius dalykus, – ūkininkai teikia labdarą, ir mes juos maitiname”.
G.Umbrasienė patarė šį atvejį geriau nutylėti, nes tai esą nelegalu, o kalbama apie tarpvalstybinius santykius. Anot apskrities viršininkės, po to gali atsirasti tik daugiau rūpesčių.
Kai ta pati merė papasakojo, kokias biurokratines kliūtis teko įveikti dėl velionio, gyvenusio Latvijoje, bet laidoto Lietuvoje, giminių kapvietėje, Panevėžio apskrities vadovė puolė ją raminti.
„Ateityje to neturėtų būti. Vyriausybė patvirtino ne tik daug didesnę valstybės paramą tokiais atvejais – 7,5 tūkstančio litų, bet ir supaprastino leidimų bei judėjimo tvarką”, – patikino ji.