Kaunas kadaise vadintas Mažuoju Paryžiumi. Nauja programa po Kauną turistams atveria daug nežinomų istorinių įdomybių.
Laikinoji sostinė džiaugiasi kasmet didėjančiu turistų srautu, tačiau jų į antrąjį pagal dydį šalies miestą vis dar atvyksta pernelyg mažai. Priežasčių daug, dėl kai kurių jų, pavyzdžiui, turistinės klasės viešbučių stokos, dažnam užsieniečiui išskirtinio grožio, savitą koloritą iki šiol išlaikęs miestas tėra tranzito stotelė. Turizmo ekspertai mato ir daugiau taisytinų dalykų. Kauno regiono turizmo centro (TIC) direktorius Sigitas Sidaravičius sako, jog specialistai pasirengę keisti nuo sovietmečio nesikeičiančius Kauno „pliusus” – rotušę, pilį, Laisvės alėją ir Velnių muziejų kitais. „Niekas nesirengia sumenkinti to, kas metų metus traukė turistų akį, tačiau miestas kur kas turtingesnis ir turi kuo žavėti skirtingų pomėgių turistus. Ir ne tik užsieniečius. Mes patys apie Lietuvą žinome stebėtinai mažai. Kaunas – ne išimtis”, – tvirtina S.Sidaravičius. Ką pasirengę pristatyti Kauno turizmo specialistai, šįkart pirmieji sužinos LŽ skaitytojai.
Iš Kauno poniučių gyvenimo
TIC direktorius S.Sidaravičius sako, kad pradėti naujienų apžvalgą derėtų nuo šio sezono pasaulinės temos. „Turizmas atveria vartus moterims. Tai 2007-ųjų šūkis, ir mes turime parengę originalią temą – „Kaunas šypsosi moterims”, – sako laikinosios sostinės turizmo vadovas. Per šią ekskursiją galima išgirsti pikantiškų istorijų iš tarpukario Kauno aukštuomenės gyvenimo, tekstilės galerijoje susipažinti su ypatinga šibori audinio marginimo technika sukurtais šalikėliais, paragauti magiško meilės gėrimo „Liubčik” bei sužinoti papuošalų paslapčių brangakmenių muziejuje, atskleisti kitų įvairiausių detalių, kurių nerasime nė viename populiariame turizmo žinyne. „Nedaug kas žino, kad Kaunas buvo vadinamas Mažuoju Paryžiumi, o tokiais epitetais, patikėkite, švaistytasi tikrai ne veltui”, – tikino S.Sidaravičius.
Kas traukia piligrimus
Kita kryptis – sakralinis Kaunas. Paminklinė Kristaus Prisikėlimo bažnyčia tarsi Lietuvos Jeruzalė traukia piligrimus ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų šalių. Didingai modernistinei jos architektūrai būdinga apibendrinta tūrinė kompozicija, griežtų vertikalių ritminė išraiška, apibrėžtas, laiptuotas siluetas, tarsi į dangų kylantis 70 metrų aukščio pagrindinis bokštas. Šventovė puikiai matoma iš visų pusių.
Vos įėjus į bažnyčią akį patraukia didžiulis neįprastas kryžius centrinėje navoje. Kryžius be Nukryžiuotojo – neįprasta Lietuvos bažnyčioms. Tačiau jis daro įspūdį – tarsi prisikėlęs Kristus, nužengęs nuo kryžiaus, vaikščiotų tarp tikinčiųjų… Ateityje šią sieną turėtų puošti didingas pano, kuriame bus pavaizduotas prisikėlęs Kristus. Be to, numatyti vitražai languose ir Kryžiaus kelių stotys.
Kiekvienas, apsilankęs šioje bažnyčioje, noriai pakyla į terasą, kurioje atstatyta kukli ir kartu iškilminga koplyčia, skirta Šiluvos Švč. Mergelės Marijos garbei. Nuo terasos saulėtą dieną atsiveria nuostabi Kauno bei jo apylinkių panorama. Piligrimai pageidauja pakilti dar aukščiau – į pagrindinį bokštą, tačiau kol kas neįrengtas liftas. Ateityje planuojama tai padaryti.
Žvakių šventovė
O štai Šv.Gertrūdos (Marijonų) bažnyčia garsėja ne tik grakščia gotikine architektūra, bet ir vienintele Lietuvoje žvakių šventove. Ji veikia bažnyčios rūsyje. Įrengus specialią sakralinę patalpą netrukus tikintieji čia pradėjo deginti žvakes. „Žvakių šventovė iš kitų maldos namų išsiskiria tuo, kad palikę degančią žvakutę žmonės septynias dienas meldžiasi vieni už kitus”, – pasakoja S.Sidaravičius.
Maldos užsakomos ir internetu
Vieni iš kitų sužinoję šią naujieną į Kauno Marijonų vienuolyno bažnytėlę kasdien atvyksta vis daugiau panorusių uždegti žvakutę žmonių ir iš kitų Lietuvos vietų. Už intenciją – specialią maldą už kitus ir žvakutės uždegimą – žmonės dažniausiai vienuolynui aukoja 10 litų. Tačiau intenciją galima užsakyti ir telefonu arba internetu. Už šią paslaugą mokėti nereikia. Ypač daug žmonių pareiškia norą užsakyti maldą prieš didžiąsias religines šventes. Vienu metu bažnyčios rūsyje galėtų degti apie 700-800 žvakių. Iš degančių žvakių galima spręsti, už kiek žmonių tuo metu vyksta maldos. Per dieną uždegama apie 100 naujų žvakučių. Ši šventovė itin populiari tarp užsienio svečių, ypač iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Kadangi rūsyje jau netelpa visos norimos uždegti žvakutės, šiam tikslui skirta patalpa įrengta greta bažnytėlės esančiuose sandėliuose. Marijonų vienuolynas ateityje planuoja jų vietoje pastatyti naują žvakių šventovę. Šiam statiniui jau renkamos lėšos ir rengiamas projektas.
Bankas – vienas patikimiausių Europoje
Laikas pažvelgti į moderniosios architektūros lobynus. Čia išskirtinę vietą užima Lietuvos bankas, įsikūręs Maironio g. 25 esančiuose istoriniuose, tarpukario laikotarpiu specialiai Lietuvos bankui statytuose rūmuose. Jų statybos konkursą laimėję prancūzai pasiūlė itin prabangaus pastato projektą. Tačiau projektas neatitiko tuo metu Lietuvoje vyravusios reprezentatyvumo sampratos, ir buvo patvirtintas architekto M.Songailos projektas. Jame panaudota daug ir prancūzų projekto dalių. Lietuvos bankas veiklą šiame pastate pradėjo 1928 m. pabaigoje. Tai buvo puikios kokybės pastatas, jame įrengta angliška apsaugos sistema. Šis bankas buvo laikomas vienu iš patikimiausių Europoje. Manoma, kad tai vienas gražiausių to meto pastatų Lietuvoje. Diduma šiuose rūmuose esančių autentiškų baldų yra reti ir vertingi Lietuvos Respublikos kultūros ir meno paminklai, saugomi valstybės. Iki šių dienų išsaugoti autentiški vadovų kabinetai, posėdžių salė, saugykla su XX a. pradžioje Anglijos meistrų pagamintu seifu, kuris ir dabar naudojamas banko reikmėms.
1996-2001 m. banko pastatas buvo restauruotas ir rekonstruotas, be kita ko, stengiantis išlaikyti ir originalias spalvas – kabinetuose ir salėse vyrauja tamsios spalvos, turėjusios suteikti solidumo ir patikimumo įspūdį.
Brangakmenių muziejus
Kaunas gali didžiuotis ir Brangakmenių (Gemologijos) muziejumi, įsikūrusiame Zamenhofo/Kurpių gatvių sankirtoje. Ekskursijas jame veda Lietuvos gemologų draugijos pirmininkas Arūnas Kleišmantas. Eksponuojami brangieji, juvelyriniai, dailės ir retieji mineralai iš įvairių pasaulio radimviečių. Muziejuje esančiame juvelyrinių dirbinių salone prekiaujama Lietuvoje pagamintais autoriniais juvelyrikos dirbiniais su natūraliais brangakmeniais. O brangakmenių tyrimo laboratorijoje ekspertizes atlieka ir kokybės sertifikatus išrašo gemologijos magistras, Lietuvos gemologų draugijos pirmininkas A.Kleišmantas.
Grožio ir meilės vaistai
O štai Rotušės aikštėje tikrai verta aplankyti retokai į masinio turisto maršrutą patenkantį Lietuvos medicinos ir farmacijos muziejų. Pasak muziejaus direktoriaus Tauro Meko, ir tuomet, ir dabar vaistinėse pirmiausia ieškoma grožio ir meilės vaistų. O tokių čia tikrai netrūksta! „Veneros plaukų antpilas” dailiajai lyčiai pakels temperamentą ir suteiks grožio. Vyrams siūloma ilgo gyvenimo eliksyro. XVI amžių menančiuose rūsiuose gausu ir kitokių gėrimų. Kai kam – kad meilės tiek daug nereikėtų, o kai kam – kad akys atsivertų. O viena netikėčiausių, pasak T.Meko, istorijų štai kokia: „1886 metų kovo 8 dieną buvo išvirta pirmoji kokakola, todėl moterys kasmet ir švenčia Kovo 8-ąją”. Nori tikėk, nori ne, tačiau įspūdžiai ir gera nuotaika muziejuje tikrai garantuota.
Pilis atveria požemius
Kauno regiono TIC prieš keletą metų atidarė savo skyrių Kauno pilyje, tačiau piliai vis dar reikia didžiulių investicijų ir remonto. Pastate nėra net tualeto. Nepaisant visko, turistai, aplankę šį gerai žinomą objektą, tikrai nenusivils, mat naujasis pilies koziris – rūsiai. Visus norinčiuosius patirti ekstremalių įspūdžių, nebijančius tamsos ir rūsių kviečiame į ekskursiją „Požeminis Kaunas”. Ar girdėjote legendą, kad po miesto grindiniu yra išsiraizgiusi visa požemių grandinė? Leidęsi į šią kelionę įsitikinsite, ar tai tiesa. Turėsite galimybę ne tik nusileisti į istorinės Kauno pilies požemius, bet ir pamatyti XVI a. Hanzos pirklių rūsius.
O ar žinote, kur palaidotas Maironis ar Valančius, norite pamatyti jų amžino poilsio vietas? Visos paslaptys jums tikrai atsivers… Taigi laikas į Kauną – sužinosite tai, ko niekada neįtarėte esant, pamatysite tai, ką ne kiekvienas gali pamatyti!
Tegul savo smegenis pasikeicia tas ozys Sigitas Sidaravičius 👿
Nedrisk varyti ant sio zmogaus 👿 Saunuolis Sigitas 😉