Belieka patikėti, kad žalio stiklo indas tikrai stovėjo ant Paskutinės vakarienės stalo, kažkur šalia Gralio, ir kad ant mėlynos chalcedono lėkštės Salomėjai buvo patiekta Jono Krikštytojo galva. Dabar tie daikčiukai šiaurės Italijoje, Genujoje, Šv. Lauryno katedros lobyne.
Genują supa kalnai ir gaivina jūros dvelksmas. Senoji „jūrų valdovė”, šlovingasis uostas, kažkada lobęs iš prekybos, ir šiandien nepraradęs savo galios Viduržemio jūroje – pagal dydį ir svarbą nusileidžia tik Prancūzijos Marseliui. „Genujietis, vadinasi, prekeivis”, taip būdavo sakoma apie išdidžius miestelėnus.
Džinsai, futbolas, Kolumbas
Kokią Genują išvysdavo prekes atplukdę svetimžemiai jūreiviai, aiškėja Senuoju uostu vadinamame kvartale. Ištisi šimtmečiai praslinko siaurutėlėmis gatvelėmis jų beveik nepalietę. Kai kurie kampeliai miesto centre nubloškia tiesiai į viduramžius – nereikia nė istorinių romanų.
Genuja siejama su džinsinio audinio atsiradimu, italų futbolo ištakomis ir Amerikos atradėju Kristupu Kolumbu. 2001-aisiais miesto vardą linksniavo viso pasaulio žiniasklaida – dėl G8 valstybių vadovų susitikimo ir kruvinas riaušes sukėlusių įvairaus plauko antiglobalistų protestų. 2004-aisiais Genujai teko Europos kultūros sostinės garbė ir našta.
Per 700 tūkst. gyventojų turintis miestas yra pajūriu besidriekinačios gražuolės Ligūrijos sostinė. Italų dainos istoriją kuriantis San Remo kurortas; prašmatnusis Portofinas, kuriame vilą įsigijo neseniai Lietuvoje viešėjęs dainininkas Toto Cutugno; mums mažiau žinomas įspūdingų uolingų pakrančių ruožas Cinque Terre (liet. Penkios žemės) – tai vis Ligūrijos pajūrio objektai. Iš Genujos keltai plukdo į ne mažiau gražias vietas: Sardiniją, Siciliją, Korsiką.
Muziejus prie muziejaus
Legendos Italijoje puikiai prigyja, lipte prilimpa. Galų gale visose legendose slypi tiesos grūdas. Kaip nepatikėti, kad Šv. Lauryno (San Lorenzo) katedros lobyne, po šventove įkurtame muziejuje, akinanančiame auksu ir sidabru, saugomi indai nesusiję su Senojo ir Naujojo Testamento įvykiais, su šventuoju Jonu Krikštytoju ir Kristumi?
Pernai dalis Genujos senamiesčio, vieno didžiausių Europoje, įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Viena iš svarbiųjų jo gatvių – via Garibaldi (senoji Strada Nuova). Čia stovi trejų rūmų kompleksas: Palazzo Rosso, Palazzo Bianco ir Palazzo Tursi. Raudonieji, Baltieji ir Tursių rūmai. Visuose – muziejai. Van Dyckas, Dureris, Guercino, Veronese, Reni – Raudonuosiuose; Caravaggio, Rubensas, tekstilės rinkiniai – Baltuosiuose; Paganinio smuikas, baldai, keramika – Tursių rūmuose. Iš tiesų: kiek procentų pasaulio kultūros ir meno vertybių sukaupta Italijoje? Penkiasdešimt? Aštuoniasdešimt?
Nekropolio didybė
Genujos akvariumas Senajame uoste, glaudžiantis jūrų fauną, – vienas didžiausių Europoje.
Genujos švyturys – seniausias iš šiuo metu veikiančių švyturių pasaulyje, taip pat – vienas iš penkių pačių aukščiausių.
Genujos Staglieno kapinės – vienos didžiausių ir gražiausių Europoje. Apie jas reikėtų pasakyti ką nors gražaus ir didingo. Bet jau pasakė Ernestas Hemingway: „Staglieno kapinės – vienas pasaulio stebuklų.” Kažkada Marko Twaino plunksnos išgirti nauji žvilgantys paminklai šiandien papilkėję nuo dulkių ir smogo, tačiau dėl to ne mažiau įspūdingi. Kalnų šlaituose terasomis išsidėsčiusios kapų eilės. Paminklai ir koplytėlės kokių tik nori stilių: gotikos, bizantiškojo, neoegiptietiškojo, liberty, mezopotamiškojo, neoklasiškojo ir t. t. Gražiausi laidosenos meno pavyzdžiai. Negailėjo jiems pinigų XIX amžiaus buržua – sukūrė muziejų po atviru dangumi. Vienas meniškiausių Europos nekropolių užima apie 18 tūkst. kvadratinių metrų. Netoli centrinio įėjimo – bažnyčia, Romos Panteono kopija, priešais ją stūkso 9 metrų aukščio statula „Tikėjimas” (šv. Elena su kryžiumi). Užkopus į aukščiausią kapinių tašką – dar viena bažnyčia.
Moteris su vėriniu
Į Staglieno kompleksą įeina ir anglų, protestantų bei žydų kapinės. Angliškoje dalyje palaidota Oscaro Wilde’o žmona Mary Constance Lloyd. Bet patys svarbiausi kapinių objektai yra Italijos suvienijimo kovų didvyrio, revoliucingojo Giuseppe’s Mazzini ir… klajojančios prekeivės Caterinos Campodonico. Ant pastarojo stovi moters, laikančios vėrinį iš sėklų, statula. Neseniai ji restauruota. Subtiliai išlipdyti net jos prikyštės nėriniai, skaros kutai. Caterina Campodonico – dabar jau legendų personažas. Pasakojama, kad ji pardavinėjusi vėrinius iš sėklų, saldumynus, mezginius, nėrinius ir puoselėjusi svajonę pasistatyti gražų paminklą Staglieno kapinėse. Kitas pasakojimo variantas teigia, kad statula buvo užsakyta tada, kai moters giminės ėmė gvieštis jos kruvinu prakaitu užsidirbtų pinigų. Paminklas kapinėse pastatytas Caterinai dar esant gyvai. Sužavėti miestelėnai prie tos statulos pradėjo nešti gėles ir dovanas, o poniutės salonuose ėjo lažybų spėliodamos pardavėjos mirties dieną.
Neretai į Genują vykstama vien dėl Staglieno kapinių.