Puikus oras vis daugiau laivelių sukviečia į marias.
Rytais vyrai dreifuoja prie Kiaulės Nugaros. Patogus rajonas. Jeigu ir srovė nestipri, tose vietose žvejyba yra pakenčiama. Kibimas gražuolių sterkų dar ne itin džiugina, bet vienas kitas klajūnas jau suvirpina žvejo širdį. Sterkautojai dar ilgai čia neužsibūna: susuka du tris kartus išilgai Kiaulės Nugaros – ir baigia žvejybą. Vakarais tuose plotuose valtelių beveik nebeplaukioja.
Tiesa, kartais valtys ir rytais nuplaukia aukštyn mariomis, pasiekia tolesnius poligono krantus ir, jeigu srovė palanki, (plaukia iš marių) išjungia variklius ir paleidžia Klaipėdos link. Ir taupu, ir patogu.
Daugėja valtininkų ir rytą, ir vakare ieškančių karšių, kurie jau prieš kurį laiką pasirodė. Tai sunku nuspėti, kur jų ieškoti: gelmėje, 3-4 metrų gylyje ar sekliau. Vandens temperatūra lyg ir normali: marios įšilusios iki 19 laipsnių. Susidomi slieku ir žiobriai, didesnio svorio ir ilgio, kurių negėda įsimesti į tinklelį. Na, o pagrindinis laimikis – šimtagramiai ešeriukai. Pasitaiko ir didesnių, kurie praskaidrina žvejo nuotaiką, bet tik vienas kitas.
Ketvirtadienį valtis, vairuojama Tado, nesiblaškė mariose. Pirmas jos įgulos sustojimas buvo už laidų. Oras palankus: pietvakarys, srovė vidutinė, iš marių. Kibimo reikėjo laukti apie valandą. O paskui prasidėjo: ešeriukai ir ešeriai, vienas kitas puskaršis. Įgula nenuobodžiavo: kalbėjo, šmaikštavo, laukė „geresnių laikų”.
Nuo 16 valandos meškeres įmerkėme kitoje vietoje – prie karinio poligono krantų. Mėgstama vieta. Jei surandi duobėtą dugną, gali ir laimėti. Gylis čia svyruoja nuo 3 iki 4 metrų, dugnas nelygus. Tą dieną sekėsi valčių kapitonui: jis, kaip sakoma, savo įgulos nariams nosis nušluostė. Jau tą pavakarę jam užkibo šeši gražūs karšiai, du kuproti ešeriai, na, ir smulkesnė žuvis. Kitiems valties meškeriotojams sekėsi kukliau, bet ir jie dejuoti negalėjo: sugriebė po du karšius, ešeriukų, žiobrį, net nedidelių plekšnių. (Iš kur jos ten atsiranda, jei vanduo ne iš jūros?)
Prasčiau sekėsi penktadienį puikaus Sergejaus laivo keturių vyrų ekipažui. Jie išplaukė po pietų. Oras buvo palankus, bet žūklaviečių taip ir neužtiko. Vyrai šiemet pirmą kartą išplaukė į marias. Ką gi: pirmasis blynas buvo prisvilęs. Nieko baisaus: vasara dar prieš akis.
Buvo žvejų, bežaidžiančių Smiltynėje. Mėgėjai dėl viso ko užmesdavo tolokai vieną dugninę, tikėdamiesi rimtesnio užkibimo, kitas sumerkdavo prie krantinės. Ten kibdavo „jautukai” ar grundalai. Maži ir didesni juodi kaip degutuoti. Kaip jau esame minėję (iš patirties!), žuvis tinka ir kepimui, ir žuvienei. Gaila, kad ji būna smulkoka.
Sklinda rimtas gandas, kad neblogai kimba karšiai prie Mukrano nuo betoninių krantų. Vieta nelabai patogi žvejoti, be to, tolokai nuo miesto. Bet jei kimba, visos kliūtys ir nepatogumai atpuola.
Baltijos jūra savaitgalį sulaukė daug laivų. Pasiruošusios, „apsiginklavusios” įgulos suposi ant bangų. Jūra buvo dosni. Kai kam ir stambokos menkės (iki 5 kg) užkibo. Buvo ir smulkesnių, kurių meškeriotojai, žinoma, nemėtė už bortų.
Grįždami iš žūklės, vyrai dažnai dar sustoja prie jūros vartų už pietinio molo. Anksčiau čia kibo strimelės. Praėjusį savaitgalį tuose plotuose meškeriotojai tik gaišo laiką.