Kuršių marių pakrantėse rastos nugaišusios žuvys sukėlė aplinkosaugininkų ir žvejų priešpriešą.
Kalti rusai
„Klaipėda” jau rašė, kad dėl nudvėsusių žuvų aplinkosaugininkai atmetė deguonies trūkumo priežastį.
Šiuo metu Kuršių marių vandenyje deguonies yra pakankamai.
Pirmadienį Aplinkos ministerijos Jūrinių tyrimų centro atlikti matavimai parodė, kad deguonies kiekis vandenyje siekia 8 miligramus litre.
Žuvys pradeda dusti, kai vandens litre lieka tik 3 miligramai deguonies.
Manoma, kad ties Vente ir Nidos pakrantėje rastų žuvų gaišenos galėjo būti vandens srovių atplukdytos iš Rusijai priklausančių vandenų.
Rasta įvairių rūšių padvėsusių žuvų – perpelių, kuojų, pūgžlių.
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko pareigas einantis Ugnius Rauckis teigė, kad rastos negyvos žuvys buvo su įpjovomis, kokios susidaro joms įstrigus tinkluose.
Įtariama, kad žvejai, turintys tikrinti tinklus kiekvieną dieną, tai daro rečiau.
Smarkiai atšilus orams ir pakilus vandens temperatūrai, žuvys tinkluose greičiau nusibaigia. Todėl tinklus tikrinantys žvejai jau padvėsusias žuvis išmeta.
Kaltina teršalus
Tačiau patyrę vietos žvejai mano ką kita.
Česlovas Gečas teigė gegužės pradžioje ties Kiaulės Nugara pastebėjęs daugybę vandens paviršiuje plūduriuojančio negyvo mailiaus. Vandens srovė jį nešė link jūros.
Tokį pat reiškinį žvejys pastebėjo ir gegužės pabaigoje. Č.Gečas įtaria, kad kažkur mariose galėjo būti taršos šaltinis, pražudęs mailių.
Kitas žvejys Viktoras teigė, kad gegužės 19 ir 20 dienomis mariomis, jūros link tekėjo plati nutekamųjų vandenų srovė.
Tarp pilkai rudų putų plūduriavo negyvos baltosios upių žuvys.
„Anksčiau, kai Dumpių valymo įrenginių budėtojų tarnyba per avariją leisdavo ištekėti nešvarumams, tai ne kartą regėjome Smeltalės upelyje”, – sakė Viktoras.
Manyta, kad bendrai Nemuno žemupio ir Kuršių marių taršai įtakos gali turėti ir žiemą į Šyšos upę iš Grabupėlių kiaulidės išleistas didelis kiekis srutų. Paimti mėginiai vandens užterštumui tirti.
Kaltas ir karštis
Jūrinių tyrimų centro direktoriaus pavaduotojas Vytautas Ašmontas teigė, kad radus nugaišusių žuvų iš karto buvo ištirta vandens būklė.
Tačiau nieko kritiško neaptikta. Deguonies pakanka. Per pačias karščiausias dienas deguonies buvo sumažėję, bet nepasiekė kritinės ribos.
„Pastebėta truputis dumblių, kai kur pakrantėse vanduo pradėjęs žydėti, bet ištisinio sluoksnio nėra”, – sakė V.Ašmontas.
Anot jo, žuvis neigiamai galėjo paveikti ir labai staigiai pakilusi vandens temperatūra. Šiuo metu vanduo Kuršių mariose įkaitęs iki beveik 22 laipsnių.
„Žuvys kiekvienais metais gegužės mėnesį po neršto būna nusilpusios. Gal dar paveiktos staigiai įšilusio vandens ir užvertė pilvus į viršų. Staigus atšilimas veikia visus gyvus organizmus”,- pastebėjo V.Ašmontas.
Užduso tvenkinyje
Nugaišusių žuvų rasta ne tik Kuršių mariose.
Praėjusį šeštadienį buvo gautas pranešimas apie Kaišiadorių rajono Žiežmarių miestelyje esančiuose tvenkiniuose pastebėtas negyvas žuvis.
Šiame miestelyje yra keturi nedideli uždumblėję tvenkiniai.
Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Drąsutis Štuopis sakė, kad niekam nėra išduota leidimų telkinius naudoti kaip žūklės plotą.
Gavę informacijos apie kritusias žuvis, šio departamento Kaišiadorių agentūros darbuotojai nuvyko į vietą ir pamatavo deguonies kiekį tvenkiniuose.
Jis buvo itin mažas – 0,3 miligramo litre vandens. Pirmadienį deguonies kiekis tesiekė 0,2 miligramo litre.
Tikėtina, kad dėl tokio didelio deguonies trūkumo žuvys ėmė dūsti.
Aplinkosaugininkai suskaičiavo, kad Žiežmarių tvenkiniuose nugaišo 34 kuojos, 8 karosai, 12 ešerių, 2 karpiai ir po vieną lyną, lydeką bei amūrą.