Lietuvos futblo rinktinė birželio 2-ąją 2008 metų Europos čempionato atrankos turnyro B grupės principinį mačą žais su Gruzijos reprezentantais. Šeštadienį mačas Kauno S.Dariaus ir S.Girėno stadione prasidės 21 valandą. Gruzijos futbolininkai varžyboms rengėsi Vokietijoje, kur surengta komandos treniruočių stovykla.
Prieš kiekvieną pasaulio ir Europos čempionato atrankos ciklo kampaniją Gruzijos futbolo aistruoliai kurstomi didžiuliais pažadais, bet lūkesčiai kaskart neišsipildo.
Orientyras – į užsieniečius
Gruzijos rinktinei 2008 metų Europos čempionato atrankos cikle vadovauja treneris iš Vokietijos 55 metų Klausas Toppmolleris.
Gruzijai 1992 metais tapus visateise UEFA ir FIFA nare, šalies nacionalinę komandą, keisdami vienas kitą, treniravo buvę garsūs Tbilisio „Dinamo” futbolininkai – Aleksandras Čivadzė, Vladimiras Gucajevas, Davidas Kipianis (prieš keletą metų žuvo per eismo įvykį). Lauktų rezultatų vis nebuvo, todėl Gruzijos futbolo federacija pakeitė orientyrą – nuspręsta kviestis užsienio specialistus.
Gruzijos rinktinę treniravo olandas Johanas Boskampas, kroatas Ivanas (Ivo) Sušakas. Prieš 2006 metų pasaulio čempionato atrankos ciklą Gruzijos rinktinės vairą perėmė prancūzas Alainas Giresse’as. 1984 metų Europos čempiono titulą su Prancūzijos rinktine iškovojęs A.Giresse’as žadėjo, kad jo vadovaujama gruzinų nacionalinė komanda kovos dėl kelialapio į čempionato finalo turnyrą Vokietijoje, bet greitai paaiškėjo, kad tai nerealu. 2005 metų liepą sutartis su A.Giresse’u nutraukta.
2005 metų gruodį, prieš pat Naujuosius metus paskelbta, kad komandai dvejus metus vadovaus vokietis Klausas Toppmolleris. Pagal kontraktą vokiečiui už 2 metų darbą įsipareigota sumokėti labai solidžią sumą – 2,3 mln. eurų.
Garsūs vokiečio pažadai
„Mūsų tikslas 2008 metais žaisti Austrijoje ir Šveicarijoje, kur bus surengtas Europos čempionato finalo turnyras. Manau, galiu išspausti daug iš komandos, kurioje žaidžia „Milan” atstovaujantis Kaha Kaladzė, Levanas Kobiašvilis iš Gelzenkircheno „Schalke” ir kiti kvalifikuoti žaidėjai”, – po sutarties pasirašymo daug žadėdamas pareiškė K.Toppmolleris.
Gruzijos futbolo federacija rinktinei oficialiai nekėlė užduoties užimti vieną pirmųjų dviejų vietų B grupėje, bet vis dėlto buvo tikimasi, kad vokiečio vadovaujama komanda sumaišys grupės favoritų pasaulio čempionų italų ir vicečempionų prancūzų kortas.
Gruzinai „Euro-2008” atrankos ciklą pradėjo pergale 6:0 Farerų salose, bet po to patirti keturi iš eilės pralaimėjimai: Tbilisyje – 0:3 prancūzams, Kijeve – 2:3 ukrainiečiams, namie – 1:3 italams, Glazge – 1:2 škotams. Tai iš esmės reiškė vilčių žlugimą 2008 metų vasarą vykti į Austriją ir Šveicariją.
Ypač daug priekaištų K.Toppmolleris sulaukė po nesėkmės Škotijoje. Ne vienas buvęs žinomas Gruzijos futbolininkas teigė, jog pralaimėjimą lėmė tai, kad po pirmo kėlinio atsisakyta aktyvaus žaidimo taktikos ir bandyta išsaugoti lygiąsias.
Gruzijoje vis dažniau svarstoma, ar verta užsienio treneriui mokėti tokius didelius pinigus, jei rinktinės rezultatų kreivė aukštyn nekyla. K.Toppmolleris atsikirto, jog nacionalinės ekipos žaidimas palengva gerėja, bet šie žodžiai paskatino tik dar vieną vokiečio kritikos bangą.
Vietoj triumfo – depresija
1951 metų rugpjūčio 12 dieną gimęs Toppmolleris buvo profesionalus futbolininkas. 1972-1980 metais jis atstovavo „Kaiserslautern” klubui, kurio sudėtyje per 204 Vokietijos bundeslygos rungtynes įmušė 108 įvarčius. Po to šis puolėjas ketverius metus žaidė JAV Dalaso „Tornado” komandoje.
Trenerio karjerą 1987 metais mažuose Vokietijos klubuose pradėjęs K.Toppmolleris 1994 metais buvo paskirtas „Bochum” strategu ir šiai ekipai vadovavo penkerius metus. Po dvejų metų darbo su „Saarbrucken” jis 2001 metų vasarą sulaukė kvietimo iš Leverkūzeno „Bayer”.
2001-2002 metų sezonas „Bayer” buvo ypatingas. Šis klubas galėjo laimėti viską kas tik įmanoma, bet vis dėlto liko iš esmės be nieko. Čempionų lygos lemiamas mačas 1:2 pralaimėtas Madrido „Real”, per paskutinį čempionato turą iš rankų išleistas Vokietijos čempionų titulas Miuncheno „Bayern”, patirta nesėkmė ir šalies taurės turnyro finale. Nepaisydami visko, žurnalistai Toppmollerį išrinko 2002 metų geriausiu Vokietijos futbolo treneriu.
Tačiau kai po pusantrų metų „Bayer” grėsė atsisveikinimas su bundeslyga, K.Toppmolleris buvo atleistas Leverkūzeno komandos. Tais pačiais 2003 metais jis sulaukė kvietimo treniruoti „Hamburger SV”, bet šio darbo neteko 2004 metų spalį, nes Hamburgo klubas buvo pačiame bundeslygos turnyrinės lentelės sąrašo gale.
K.Toppmolleris yra sakęs, kad po šio atleidimo išgyveno depresiją, nes jautėsi niekam nereikalingas. Naują šansą šiam treneriui suteikė Gruzijos futbolo federacija.
Turi garsių žaidėjų
Kas mėnesį sudaromame FIFA reitinge Lietuvos ir Gruzijos rinktinės, turinčios po 343 taškus, dalijasi 92-a pozicija. Taip yra, nepaisant, kad Lietuvos futbolininkai, skirtingai nei gruzinai, nerungtyniauja stipriausiame Europos „Milan” klube, Vokietijos, Anglijos, Olandijos komandose.
Šiuo metu garsiausias Gruzijos futbolininkas yra 29 metų „Milan” gynėjas Kaha Kaladzė, prieš savaitę antrą kartą tapęs Čempionų lygos nugalėtoju. Kitas gynybos linijos žaidėjas Zurabas Chizanišvilis atstobvauja Anglijos „Blackburn Rovers”.
29 metų saugas Levanas Kobiašvilis nuo 2003 metų žaidžia viename pajėgiausių Vokietijos bundeslygos Gelzenkircheno „Schalke 04” klube.
33 metų puolėjas Šota Arveladzė, anksčiau atstovavęs Amsterdamo „Ajax”, Glazgo „Rangers”, yra Olandijos Alkmaar” ekipos kapitonas.
Grzuzijoje buvo tikra nacionalinė šventė, kai per 2004 metų Europos čempionato atrankos varžybas Tbilisyje 1:0 buvo įveikti Rusijos futbolininkai. Vis dėlto dėl futbolininkų žaidimo gruzinų dažniau laukia nusivylimas, nes rinktinė per pasaulio ir Europos čempionatų atrankos turnyrus grupėje neretai lieka priešpaskutinė.
Grzuzijos rinktinėje yra daug aukšto lygio futbolininkų, bet netrūksta ir silpnų vietų. Praleidę pirmąjį įvartį gruzinai neretai palūžta. Tačiau pastaruoju metu Gruzijoje vis garsiau kalbama ir apie kitą nesėkmių priežastį. Kai kurios Gruzijos futbolo žvaigždės pradedamos kaltinti abejingumu nacionalinei komandai. Po kovą Gruzijos futbolininkų Škotijoje 1:2 pralaimėto „Euro-2008” atrankos mačo daugiausia kritikos buvo skirta L.Kobiašviliui.
„L.Kobiašvilio abejingumas aikštėje buvo blogas pavyzdys komandos draugams. Galima klysti, bet jis žaidė taip demonstratyviai pasyviai, kad gėda buvo žiūrėti”, – pareiškė Gruzijos parlamento gynybos ir saugumo komiteto pirmininkas Givis Targamadzė. Į varžybas Glazge specialiai buvo nuvykęs Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis.
Skandalingi rinkimai
Pastaraisiais metais Gruzijos futbolą ne kartą krėtė įvairūs skandalai. Pastarieji šalies futbolo federacijos prezidento rinkimai, rodos, įvarė dar gilesnį pleištą į susiskaldžiusią Gruzijos futbolo visuomenę.
Šalies futbolo federacijai nuo 2005 metų vadovauja 31 metų Nodaras Ahalkacis. Ko jis turi daugiau – draugų ar priešų – klausimas be atsakymo. Prezidentą palaikantieji sako, kad jo numatytiems darbams būtinas laikas, bet oponentai tvirtina kitaip: vadovaujant N.Ahalkaciui rinktinė ir visas Gruzijos futbolas trypčioja vietoje. Jis šalies futbolo vadovo postą išsaugojo po daug spėliojimų ir įtarimų sukėlusių rinkimų.
Gegužės 13-ąją naujuoju Gruzijos futbolo federacijos prezidentu buvo išrinktas 35 metų Georgijus Nemsadzė. Buvęs šalies rinktinės kapitonas šventė pergalę prieš N.Ahalkacį, bet jau kitą dieną parašė atsistatydinimo pareiškimą.
„Pergalė rinkimuose nebuvo svarbiausias mano tikslas. Norėjau parodyti, kad Gruzijos futbolo reformos yra būtinos, bet dėl asmeninių priežasčių pasitraukiu iš federacijos prezidento posto”, – miglotai savo atsistatydinimo priežastis aiškino G.Nemsadzė. Prieš rinkimus niekam nebuvo paslaptis, kad išrinkus G.Nemsadzę rinktinei gali nebevadovauti K.Toppmolleris, kurį pasikvietė N.Ahalkacis.
Gegužės 17 dieną buvo sušauktas neeilinis Gruzijos futbolo federacijos suvažiavimas. Per jį iš naujo ketverių metų kadencijai šalies futbolo vadovu išrinktas N.Ahalkacis. Už jį balsavo 25 suvažiavime dalyvavusių 27 delegatų. Jo oponentas, buvęs federacijos spaudos atstovas Mamuka Kvarachelija, suvažiavimą paliko dar prieš balsavimą. Jis pareiškė: „Nenoriu dalyvauti šiame šou.”
Gruzijos futbolo federacijos prezidentas yra legendinio trenerio Nodaro Ahalkacio, kurio vadovaujamas Tbilisio „Dinamo” 1981 metais iškovojo Taurių laimėtojų taurę, sūnus. Ahalkacis vyresnysis nuo 1990 metų iki pat mirties 1998 metais ėjo Gruzijos futbolo federacijos prezidento pareigas. Jo sūnus dirbo federacijos tarptautiniame skyriuje, o nuo 1999 metų gyveno Vokietijoje, kur įgijo teisininko išsilavinimą.
Rustavio klubo triumfas
Gruzijoje vidutinis mėnesio darbo užmokestis, pavertus į mūsų šalies valiutą, siekia vos 200 litų. Gruzijos klubų futbolininkai, palyginti su dauguma šalies gyventojų – turtuoliai. Vidutiniškai per mėnesį žaidėjas gauna apie 1000 litų.
Du kartus SSRS čempionu tapęs Tbilisio „Dinamo” išlieka turtingiausias šalies futbolo klubas. „Dinamo” savininkas ir prezidentas Badris Patarkacišvilis yra prieštaringai vertinamo į Londoną pabėgusio Rusijos oligarcho Boriso Berezovskio kompanionas.
Pastarąjį sezoną garsiausią Gruzijos klubą treniravo Dušanas Uhrinas, kurio vadovauja Čekijos rinktinė 1996 metų Europos čempionato finalo mačą Londone Vokietijos futbolininkams pralaimėjo tik po pratęsimo. Tačiau tai „Dinamo” klubui nepadėjo tapti Gruzijos čempionu.
Pirmąją vietą iškovojo čempionato debiutantas Rustavio „Olimpi”, Tbilisio klubą aplenkęs tašku. Rustavio komandą į triumfą atvedė buvęs garsus Tbilisio „Dinamo” ir SSRS rinktinės gynėjas Revazas Dzodzuašvilis.
Tarpusavio varžybų istorija
1990 05 27 Tbilisis. Gruzija – Lietuva 2:2 (D)
Įvarčius pelnė Arminas Narbekovas (12), Virginijus Baltušnikas (66).
1992 09 02 Kaunas. Lietuva – Gruzija 1:0 (D)
Arūnas Mika (90).
2000 10 07 Kaunas. Lietuva – Gruzija 0:4 (P)
2001 09 05 Tbilisis. Gruzija – Lietuva 2:0 (P)
2005 02 09 Tbilisis. Gruzija – Lietuva 1:0 (D)
Pastabos. D – draugiškos rungtynės, P – pasaulio čempionato atranka; 1990 metų mačas neįtrauktas į oficialią statistiką, nes Lietuva ir Gruzija dar nebuvo UEFA ir FIFA narės.