Siūlymas Lietuvoje prezidentą rinkti ne tiesiogiai, o parlamente, kaip tai daroma Latvijoje bei Estijoje, politikus paskatino vesti vis aktyvesnius debatus.
Tačiau kol kas daugiausiai yra nepritariama rinkimų modelio kaitaliojimui – esą atėmus tautai teisę rinkti šalies vadovą būtų pasityčiota iš visuomenės.
Prezidento Valdo Adamkaus patarėjas, politologas Lauras Bielinis „Vakarų ekspresui” sakė, kad apie rinkimų modelio keitimą kategoriškai kalbėti yra labai rizikinga.
Rusijos įtaka
Politinių diskusijų vilkiuką užsuko konservatoriai, kurie neseniai pateikė „Lietuvos išvadavimo iš Rusijos įtakos” programą. Dokumente be įvairių kitų punktų yra išdėstytas pasiūlymas prezidentą rinkti Seime.
„Rusijos įtaka Lietuvoje kuriama visų pirma per įvairius rinkimus ir, kaip rodo mūsų patirtis, visų pirma per prezidento rinkimus. Kyla klausimas, ar Lietuvai ir toliau yra naudinga turėti tiesioginius prezidento rinkimus, ar nebūtų verta galvoti ir apie prezidento rinkimų parlamentinį variantą”, – pristatydamas „Rusijos sulaikymo strategiją” sakė konservatorių lyderis Andrius Kubilius.
Minėtoje strategijoje aiškinama, kad 2009 metais, kai baigsis V. Adamkaus kadencija, per prezidento rinkimus neva šalis vėl ners į nežinomybę.
„Nuo pat 1997 metų kiekvieni prezidento rinkimai Lietuvai tampa egzistencinio išbandymo momentu. Rusija, pasinaudodama šiais rinkimais ir investuodama į vis naujų populistinių veikėjų propagandą, sukuria Lietuvos politiniame gyvenime ilgalaikę ir beveik permanentinę krizę. Reikia analizuoti, koks prezidento rinkimo būdas – tiesioginis ar renkant Seime, – labiau leistų amortizuoti Rusijos įtaką”, – dėstoma dokumente, kuris išdalytas visoms Seimo frakcijoms.
„Vakarų ekspresui” viena iš konservatorių lyderių Rasa Juknevičienė teigė, kad prezidento rinkimai visada yra prilygintini nacionaliniam sukrėtimui, išbandymui.
„Visi yra susijaudinę. Rusija visada turi savo kandidatą. Pavyzdžiui, Rolandą Paksą, kuris į prezidento kėdę atsisėdo padedant rusiškiems milijonams. Todėl mes ir kviečiame diskusijai. Dabar tarp prezidento galimybių ir visuomenės lūkesčių yra disproporcija. Geriau turėti stiprų parlamentą ir tik reprezentuojantį šalį prezidentą, moralinį autoritetą. Absurdiška yra tai, kad dabartinis šalies vadovas – nepartinis, tačiau aplink jį susibūrusi komanda tampa neformalia partija, kuri daro įtaką prezidentui”, – mintimis dalijosi R. Juknevičienė.
Ji nepritarė idėjai didinti prezidento galias, nes esą vieną žmogų labai lengva paveikti.
Smūgis demokratijai
Tačiau kol kas konservatoriai karo lauke – vieni, nes jų idėjai nepritaria nei premjeras Gediminas Kirkilas, nei Seimo vadovas Viktoras Muntianas, nei didžiosios parlamento frakcijos.
L. Bielinio teigimu, būtina įvertinti Konstituciją.
„Konservatorių siūlymas šiuo atveju nukreiptas daugiau ne į prezidentą, o į Konstituciją, kurią reikėtų keisti. Tuomet kyla klausimas, ar mums dar reikia tokios Konstitucijos? Aš nesureikšminu konservatorių pasiūlymo, tai – tik pasvarstymas. Aš nei pritariu, nei prieštarauju. Kaitaliojant Konstituciją, jos pamatus, būtina veikti atsargiai, procesai – labai sudėtingi”, – sakė jis.
Politologas Antanas Kulakauskas pabrėžė, kad konservatorių siūlymas prezidentą rinkti Seime demokratijos požiūriu yra žingsnis atgal.
„Abejotina, ar institucinėmis priemonėmis įmanoma sumažinti Rusijos įtaką Lietuvos vidaus politikai. Juk yra parlamento rinkimai, kuriuose Rusija taip pat dalyvauja”, – teigė profesorius.
Anot kito politologo Vyganto Vareikio, jei Seime būtų renkamas prezidentas, niekas neapsaugotų nuo partijų įtakos ir „prezidento rinkimai parlamente virstų parlamentinės respublikos valdymu su visomis savo blogybėmis”.
Europarlamentaras Eugenijus Gentvilas taip pat sutinka, kad prezidentą renkant Seime sumažėja jo galios ir padidėja rizika jam daryti įtaką, sumenkėja prezidento statusas.
Jo kolegė Europos Parlamente Laima Andrikienė įsitikinusi, kad konservatorių siūlymo įgyvendinimas būtų smūgis Lietuvos demokratiniams iškovojimams ir didelis žingsnis atgal.
Siūlo nesityčioti
Nėra palaikančiųjų idėją ir parlamente. Vienas iš politikos mohikanų Česlovas Juršėnas „Vakarų ekspresui” teigė, jog dabartinė rinkimų sistema yra gera ir ji esą pasiteisino.
„Taip, kaip yra, taip ir turi būti. Mes 1992 metais ilgai kariavome, kad pasiektumėme tokį variantą, koks yra. 15 metų yra per trumpas laikotarpis, kad galėtumėme keisti Konstituciją ir rinkimų modelį. Neišsidirbinėkime ir nesityčiokime iš tautos. Latviai ir estai prezidentą renka parlamentuose todėl, kad jų tokia tradicija. Tarpukariu ir mes, lietuviai, tokią sistemą turėjome, tačiau ją pakeitėme ir ji pasiteisino”, – teigė Č. Juršėnas.
Anot Darbo partijos lyderio Kęstučio Daukšio, konservatorių idėja yra nepriimtina, nes tauta nėra tokia kvaila, kad negalėtų rinkti prezidento.
Liberaldemokratų frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis „Vakarų ekspresui” sakė, kad, atvirkščiai, reikėtų kuo daugiau valdžios atiduoti tautai.
„Ir prezidentą, ir merus, ir seniūnus, pareigūnus turėtų rinkti tauta. Mes pasisakome, kad prezidentui galių daugiau būtų suteikta. Konservatorių pasiūlymas rodo, kad jie nepasitiki savo tauta ir mano, kad politiniai, pokiliminiai susitarimai Seime yra geriau. Galų gale, papirkti daugumą Seimo narių lengviau nei valstybės piliečius”, – svarstė jis.
Liberalų vadovas Petras Auštrevičius siūlė stiprinti piliečių sąmoningumą ir nesibaidyti tautos, kuri turi teisę išreikšti savo valią.