Žalumoje skendinčios gatvės, sutvarkyti skverai, pėstiesiems pavojaus nekeliantys šaligatviai, dviratininkams pritaikytos gatvės ir stovėjimo aikštelės, saugus kelių eismas – tokį Heidelbergą (Vokietija) kasdien mato jo gyventojai ir gausūs būriai turistų
Mūsų uostamiesčiui pagal dydį beveik prilygstantis Pietvakarių Vokietijoje, Badeno-Viurtembergo žemėje esantis Heidelbergas – tvarkingas, ramus, nuostabios gamtos ir įspūdingos architektūros miestas. Apie 150 tūkst. gyventojų turintis ir daugiau kaip 3 mln. turistų kasmet sulaukiantis Heidelbergas yra mažas rojaus kampelis nuolatinio skubėjimo, liūdnų veidų, streso, netvarkos, nesaugumo iškankintiems žmonėms.
Tvarka – visur
Pirmą kartą apsilankius Vokietijos mastais nedideliame Heidelberge apima keistas jausmas. Atrodo, kad patekai ne į gyvą, mokslo, spaudos technologijų, mašinų, vaistų, tabako, odos, medienos pramonę sparčiai plėtojantį, nuo tūkstantinių turistų srautų, iš viso pasaulio atvykstančių studentų kunkuliuojantį miestą, o į kažkokį dirbtinį pavyzdinio miesto modelį, maketą.
Nekaro upės padalytas, kalvotų miškų apsuptas Heidelbergas šiltuoju metų laiku skendi žalumoje. Žalieji plotai išsaugoti visur, kur tik įmanoma, jie puikiai sutvarkyti ir nuolat prižiūrimi. Medžių, krūmų, gėlynų apsupti ne tik gyvenamieji namai, bet ir šiuolaikiški stikliniai biurų pastatai. Aplink juos nematyti nė šiukšlelės – čia nei gyventojams, nei turistams neateina į galvą ledų popieriuką, tuščią mineralinio buteliuką, kramtomąją gumą ar kitą šiukšlę numesti ant šaligatvio, žolės, po krūmu.
Šiukšlių neprimėtyta ir prie konteinerių. Beje, juos turi ne tik kiekvienas namas, bet ir kone kiekvienas butas. Kavinukės, parduotuvės, kurių gausu ir centrinėje, ir mažesnėse miesto gatvelėse, šiukšlių atsikrato kiekvieną rytą. Iki 10 val. centrinė gatvė būna užgrūsta konteinerių, prikrautų vakarykščiai neišpirktų bandelių, sumuštinių, kuriuos heidelbergiečiai ir turistai tiesiog dievina, įvairių patiekalų, maisto produktų likučių. Tačiau benamių, valkatų aplink juos nesisukioja, nors keli kasdien sėdi vis tose pačiose vietose. Susidarė įspūdis, kad išmaldos prašantiems žmonėms iš tikrųjų nelabai jos ir reikia – tiesiog toks jų gyvenimo būdas.
Gatvėse saugu
Į Heidelbergo grožybes ir įžymybes užsižiūrėję turistai dažnai pamiršta atsargumą – išeina į važiuojamąją gatvės dalį, nesaugo daiktų. Pasak vietos gyventojų, dėl to rūpintis tikrai nereikia. Vairuotojai drausmingai laikosi kelių eismo taisyklių – visada praleidžia pėsčiuosius, nesistengia perlėkti sankryžos degant geltonam šviesoforo signalui. Kultūringi ir dauguma pėsčiųjų – retas kuris skuba eiti per gatvę, kai tai draudžiama.
Kur kas didesnė tikimybė, nei būti partrenktam automobilio, – patekti po dviračio ratais. Jų Heidelberge – tūkstančiai. Dviratis yra mėgstamiausia miesto gyventojų ir svečių transporto priemonė, nepaliekanti jokių šansų patogiems ir greitiems autobusams bei tramvajams. Šie nuolat važinėja tušti. Kitaip nei automobiliams, mieste pilna dviračiams statyti skirtų patogių aikštelių. Čia jie tiesiog paliekami nebijant, kad vėliau teks keliauti pėsčiomis.
Vagysčių problemos, anot gyventojų, Heidelberge nėra. Kai kurie žmonės išeidami iš namų net nerakina durų, neuždaro pirmame aukšte esančių langų, nakčiai palieka lauke neprirakintus dviračius, motorolerius, žaislus, kitus daiktus.
Daugiaaukščiai – pakraštyje
Heidelbergas atrodo tarsi ištisas senamiestis. Naujų pastatų architektūra tiek centre, tiek tolėliau mažai skiriasi nuo tikrojo senamiesčio statinių, skaičiuojančių kelis šimtmečius.
Daugiaaukščių modernių namų nedaug, nes visi laisvi žemės plotai jau užstatyti. Daugiausia tokių pastatų – naujoje Heidelbergo dalyje, stoties rajone ir už jos. Pati stotis labai šiuolaikiška ir patogi. Tik daug keliaujantys žmonės atkreipė dėmesį, kad autobusai ir traukiniai čia beveik visada kelias minutes vėluoja – tai šiek tiek griauna mitą apie pedantišką vokiečių punktualumą.
Daugiaaukščių gyvenamųjų namų matyti tik miesto pakraščiuose. Tai daugiausia studentų bendrabučiai, nes centre nuomotis butą labai brangu, be to, beveik nėra laisvų. Iš toli studentų miestelis primena šiuolaikišką, sutvarkytą ir ramų miegamąjį rajoną, tik priėjus arčiau randi panašumų su Vilniaus studentų bendrabučiais. Žinoma, vokiški kur kas tvarkingesni.
Studentų bendrabučių kaimynystėje – ligoninių miestelis. Jomis ir seniausiu Vokietijoje universitetu, įkurtu 1386 metais, Heidelbergas garsėja visoje Europoje.