Marijampolėje viešėjusi kultūros mecenatė, dailininkė Magdalena Birutė Stankūnienė liko nepatenkinta tuo, kaip buvo panaudoti jos paaukoti pinigai meno galerijai. „Tikėjausi išvysti kitką, ne parodų salę”, – teigė JAV gyvenanti menininkė.
Dailininkė Magdalena Birutė Stankūnienė 100 tūkst. litų būsimai Marijampolės menų galerijai paaukojo 2005-ųjų vasarą. Tąkart Marijampolėje ji lankėsi drauge su JAV lietuvių bendruomenės kultūros tarybos pirmininke Marija Remiene.
Eksponuojama viskas
Susitikusios su vietos valdžios atstovais jos išgavo pažadą, kad naujuose kultūros rūmuose, kuriuose buvo daug nenaudojamų erdvių, bus įkurta nuolat veikianti meno darbų ekspozicija. Tam mecenatė paaukojo dalį savo lėšų, gautų pardavus butą Vilniuje. Nors tikėtasi, kad galeriją įrengti ilgai netruks, ji atidaryta po gero pusmečio – 2006 metų vasario 16-ąją.
„Per tuos 15 mėnesių galerijoje surengta 13 parodų. Joje buvo eksponuojami pačios mecenatės sukurti batikos darbai ir tapyba, taip pat Marijampolei testamentu paliktos užsienyje gyvenančios menininkės Juzefos Katiliūtės drobės. Čia savo kūrybą rodė jaunoji Marijampolės menininkų karta, kurį laiką vyko pasaulinio garso fotomenininko Izraelio Bidermano fotografijų ekspozicijos, buvo surengta liaudies meno paroda”, – pasakojo Marijampolės kultūros centro darbuotoja Onutė Surdokienė, kuriai patikėta rūpintis galerija.
Paskirtis nustebino
Lankydamasi Lietuvoje M.B.Stankūnienė ne kartą yra prasitarusi, kad visa jos kūryba kilusi iš skausmo, patirto priverstinai pasitraukus iš Lietuvos 1944 metais. Menininkė šimtus savo kūrinių dovanojo Vilniaus, Kauno, Molėtų, Rietavo, Plungės, Biržų muziejams, Lietuvos aukštosioms mokykloms, bibliotekoms, Santariškių universitetinei ligoninei. Itin daug – net per 200 – mecenatės darbų saugoma Vilkaviškio krašto muziejuje, su kuriuo ją sieja labai glaudūs ryšiai. Šiame muziejuje M.B.Stankūnienei ir jos šeimai skirta net atskira memorialinė ekspozicija. Joje – ne tik dailininkės kūriniai, bet ir įvairūs buities daiktai, fotografijos, pasakojančios apie sudėtingus pačios M.B.Stankūnienės ir kitų šeimos narių likimus.
Mecenatė pirmą kartą lankėsi galerijoje, įkurtoje jos lėšomis. Paimdama simbolinį raktą dailininkė užsiminė, jog aukodama nemažą sumą pinigų tikėjosi, kad galerijos paskirtis bus šiek tiek kitokia. „Maniau, čia nuolat veiks Sūduvos krašto menininkų darbų ekspozicija, o atvykę žmonės galės pasidžiaugti kraštiečių kūryba. Dar ir pati šiek tiek kūrinių dovanočiau… Bet matau, kad galerija tapo parodų sale. Tikiuosi, man šiuo simboliniu raktu nereikės jos užrakinti, o parodų salei atsiras vietos ir kitur”, – kalbėjo M.B.Stankūnienė. Ji pabrėžė, jog priekaištų dėl pačios galerijos įrengimo neturinti.
Pritrūktų vietos
Su menininke kalbėję Marijampolės apskrities ir savivaldybės vadovai žadėjo atsižvelgti į viešnios prašymą. Tačiau Kultūros centro direktorė Iraida Skirpstienė sakė, kad tai padaryti nebus paprasta – naujame kultūros rūmų pastate laisvų patalpų, kuriose būtų galima įrengti keičiamų ekspozicijų salę, nėra. „Šiuo metu parodoms rengti naudojami ir vestibiuliai. Jei galeriją skirtume vien nuolatinei Sūduvos krašto menininkų darbų ekspozicijai, keičiamoms parodoms liktų tik abiejų aukštų koridorių sienos. Tačiau tokių kūrėjų kaip Vytautas Ciplijauskas ar Juzefa Katiliūtė darbų koridoriuje nepakabinsi”, – LŽ aiškino I.Skirpstienė.
Kitur įkurti negalėjo
Dar prieš porą metų, kai M.B.Stankūnienė viešėjo Marijampolėje ir aptarė galimybes prisidėti prie meno galerijos steigimo, kai kas siūlė įkurti ją buvusiame Moksleivių kūrybos centro pastate, Kauno gatvėje. Mat ten buvo kur kas daugiau erdvės rengti ekspozicijas. Tačiau tokie siūlymai net nesvarstyti, nes baimintasi, kad galerijos išlaikymas gali labai brangiai kainuoti. Todėl ir pasirinkta ne itin didelė, maždaug pusšimčio kvadratinių metrų, salė antrame kultūros rūmų aukšte.