Koks turėtų būti naujasis Valstybės saugumo departamento vadovas, savo laiškuose prezidentui patarinėjo ir Seimo nariai
Jau šią savaitę prezidentas Valdas Adamkus ketina įvardyti naują kandidatą į Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovus. Atrodo, išrinktojo pavardę kol kas žino tik premjeras Gediminas Kirkilas. Jam šią paslaptį išvykdamas į JAV patikėjo šalies vadovas. Kad ir kurį iš penkių ar šešių minimų pretendentų prezidentas pasirinktų, jo laukia negailestingas parlamento frakcijų filtras. Prezidentūra viliasi, jog Seimas, laimindamas naująjį VSD direktorių, pirmiausia vadovausis valstybės, o ne siaurais partiniais interesais. Politologai įsitikinę, kad skirdami šį pareigūną parlamentarai turėtų būti priekabūs ir išsiaiškinti visas smulkmenas, nes nuslėptos nuodėmės vis tiek anksčiau ar vėliau iškyla į paviršių.
Generolas neįtiko
Rinkdamasis kandidatą į susikompromitavusio VSD vadovo Arvydo Pociaus postą V.Adamkus per porą savaičių Prezidentūroje susitiko su keturiais pretendentais, dar su vienu reikalus aptarė būdamas Lenkijoje. Šeštojo pavardė į viešumą išplaukė tik praėjusį ketvirtadienį trijų Seimo narių prezidentui atsiųstame laiške.
Iš pradžių realiausiu kandidatu į saugumo šefo kėdę laikytas Baltijos gynybos koledžo viršininkas brigados generolas Algis Vaičeliūnas. Tačiau į viešumą iškelti kai kurie jo biografijos faktai – giminystė su A.Pociaus žmona, sovietiniai karo mokslai, vadovavimas Karo akademijai neturint aukštojo išsilavinimo – neįtiko Seimo politikams.
Nereali pasirodė ir Vidaus reikalų ministerijos vieno departamentų vadovo Alvydo Šakočiaus kandidatūra. Jis ir pats neslėpė nenorįs tokio posto.
Dabartinis Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Povilas Malakauskas kovo mėnesį jau buvo siūlytas į VSD direktorius, tačiau nepavykus Seime atleisti A.Pociaus prezidentas dekretą atšaukė. Seimo frakcijų atstovai atvirai sako, kad šiai kandidatūrai pirmiausia nepritartų dėl P.Malakausko politinių pažiūrų.
Gali rinktis diplomatą
Pastaruoju metu kaip realiausias iš realiausių pretendentų į saugumo šefus minimas profesionalus diplomatas – dabartinis ambasadorius Lenkijoje Egidijus Meilūnas. Jis pats teigia siūlymo eiti VSD vadovo pareigas negavęs. Tačiau kai kurie šaltiniai tvirtina, esą diplomatas jau sutiko kandidatuoti į šį postą.
Prieš gerą savaitę V.Adamkus su E.Meilūnu buvo susitikę Lenkijoje, tarptautinėje konferencijoje energetikos klausimais. Kai kuriems parlamentarams kliūva, kad E.Meilūnas, 1998-2003 metais būdamas V.Adamkaus patarėju užsienio politikos klausimais, dirbo vienoje komandoje su dabartiniu premjero patarėju Albinu Januška, kurio pavardė dažnai minima VSD skandale.
Tarp pretendentų – ir policijos generalinio komisaro pavaduotojo Kęstučio Lančinsko pavardė. Teisininkas, dirbęs diplomatinį darbą, politikams atrodo priimtinas.
Patarimai iš Seimo
Seimas naujojo kandidato į VSD direktorius laukia nervingai. Neseniai trijų frakcijų vadovai kreipėsi į V.Adamkų ir
išsakė savo pageidavimus dėl būsimo saugumo šefo. „…teikiamas kandidatas neturėtų būti siejamas su jokia politine partija, būtų nepriekaištingos reputacijos ir galimai kuo mažiau pažeidžiamas”, – rašoma laiške, kurį pasirašė Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūnas Vytautas Bogušis, Valstiečių liaudininkų ir pilietininkų frakcijos seniūnės pavaduotojas Algirdas Ivanauskas bei Darbo partijos frakcijos vadovas Kęstutis Daukšys. Būsimą VSD vadovą V.Adamkui siūloma rinktis iš trijų kandidatų – E.Meilūno, K.Lančinsko ir dabartinio prezidento patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Mindaugo Ladygos. Vėliau paaiškėjo, kad laiške išdėstyta ne frakcijų, o tik šių parlamentarų nuomonė.
Pareiškimą išplatino ir Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Petras Auštrevičius. Prieš oficialiai pristatant Seimui naująjį kandidatą, jis paragino prezidentą dar kartą susitikti su parlamento frakcijų atstovais. Tai, pasak P.Auštrevičiaus, padėtų išvengti nepageidaujamų nesusipratimų.
Tikisi supratimo
Prezidento patarėjas Lauras Bielinis, LŽ paklaustas, kaip vertina iš Seimo gaunamus patarimus rinktis vieną ar kitą kandidatą, teigė, jog Prezidentūra nuolat sulaukia daugybės laiškų iš įvairių politinių bei visuomeninių organizacijų. Pasak politologo, atidžiai nagrinėjamos visos nuomonės ir siūlymai.
Pasiteiravus, ar realu, kad į VSD vadovus galėtų būti siūlomas prezidento patarėjas M.Ladyga, L.Bielinis atsakė, jog ši kandidatūra apskritai nebuvo svarstoma.
Patarėjas pabrėžė, kad prezidentas nori kuo greičiau išspręsti VSD vadovo problemą, nes situacija per ilgai užtruko. „Manau, pribrendo ir Seimas, aistros aprimo. Tikiuosi, kad parlamentarai, svarstydami naujojo VSD vadovo kandidatūrą, pirmiausia vadovausis valstybės, o ne siaurais frakcijų interesais”, – vylėsi L.Bielinis. Pasak patarėjo, prezidentas supranta, jog Seimas turi savo nuomonę, be to, nėra vienalytis. Tačiau ir parlamentarai turėtų suvokti, kad vilkinant šią bylą situacija liks tokia pat kaip dabar.
Trukdė angažuotumas
Politologo Alvido Lukošaičio nuomone, kandidatų į VSD vadovus paieškos buvo skausmingos pirmiausia dėl vienos priežasties – politinės jėgos pretendentų atžvilgiu labai angažuotos. „Toks angažavimasis, norėjimas prastumti vienus, o ne kitus, ir priešingai, daug pasako”, – kalbėjo politologas.
Pasak jo, konkrečių kandidatų paieškos ir paskui vykusios diskusijos atrodė neįprastai. „Pirmiausia politikos ekspertams į akis krito tai, kad kai kurios kandidatūros viešai buvo derinamos su vykdomąja valdžia. Tuo lyg mėginta teigti, jog šiame procese Seimas, jo pirmininkas atlieka kažkokį antraeilį vaidmenį. Tas dalykas gana slogus”, – sakė A.Lukošaitis.
Anot politologo, ši situacija iškalbinga tuo požiūriu, kad parodė, jog profesionalų paieška į bet kokius aukštus postus Lietuvoje yra akivaizdi problema. „Gal kai kurie profesionalumo reikalaujantys kriterijai politizuojami, patiria politikų ir partijų įtaką? Tiesiog neįtikima, kad mūsų sistema neišugdytų tinkamų kandidatų”, – svarstė politologas.
Vertins priekabiai
Paklaustas, kaip, jo nuomone, Seimas sutiks prezidento pasiūlytą kandidatą į VSD vadovus, A.Lukošaitis atsakė, kad po visų skandalų kiekvieną pretendentą parlamentarai vertins įtariai ir priekabiai. „Šiai skyrimo procedūrai turėtų būti būdingas korektiškas priekabumas, noras išsiaiškinti visas detales, užslėptus ir neužslėptus niuansus. Dėl to tik išlošime”, – įsitikinęs politologas.
Pasak jo, parlamentinės kontrolės problemos prasideda nuo pačių pradinių etapų, smulkiausių detalių. Jei kas nors skiriant vieną ar kitą kandidatą į atsakingas pareigas pražiūrima, vėliau tai neišvengiamai išplaukia į paviršių.
A.Lukošaitis prisipažino tarp visų minimų pretendentų į VSD vadovus tinkamo neįžvelgiąs. „Kaip šioks toks politikos ekspertas tikėčiausi, kad profesionalus kandidatas būtų parinktas iš kuo artimesnių ir giminingesnių VSD institucijų”, – paaiškino politologas.