Atgavusi pastatą, kuriame glaudėsi apskrities biblioteka, Panevėžio vyskupija jį pavertė dėvėtų drabužių parduotuve
Panevėžio vyskupijai priklausančiame pastate, į kurį dar prieš pusmetį miestiečiai traukdavo skaityti ir keisti knygų, pasigrožėti parodomis, susitikti su meno žmonėmis, dabar veikia vakariečių dėvėtų drabužių, avėtų batų ir kitų tik skudurynuose aptinkamų daiktų parduotuvė. Prestižinėje miesto vietoje esantį pastatą, kuriame anksčiau buvo biblioteka, vyskupija atgavo pagal Restitucijos įstatymą.
Kitos vertybės
„Prekyba vakariečių dėvėtais drabužiais – irgi savita kultūra bei liaudies švietimas”, – liūdnai juokavo panevėžietis kunigas Rimantas Gudelis. Jis po nepriklausomybės atkūrimo tuometinio Panevėžio vyskupo Juozapo Preikšo buvo įpareigotas pasirūpinti bažnytinio turto atgavimu.
R.Gudelis teigė, kad bažnyčiai susigrąžinus bibliotekos pastatą vyskupas planavo jame įkurdinti katalikiškas organizacijas, kurios vykdytų švietėjišką veiklą. Neabejota, kad čia kunkuliuos aktyvus kultūrinis gyvenimas, pritrauksiantis daugybę lankytojų. Juoba kad dar prieškariu šis pastatas garsėjo kaip katalikiškų organizacijų kultūrinių ir švietėjiškų idėjų židinys. Negana to, vadinamaisiais Smetonos laikais Panevėžio kunigų iniciatyva čia miestiečiams buvo rodomi kino filmai.
R.Gudelis apgailestavo, kad praėjus šimtmečiui panevėžiečiai į bažnyčiai priklausantį pastatą viliojami dėvėtų drabužių pasiūla.
Kultūrą keičia verslas
„Nežinau, kas būtų mane ištikę, jei prieš keliasdešimt metų kas nors būtų pasakęs, kad šiame pastate kada nors galėtų įsikurti „skudurynas”, – už galvos griebėsi Lietuvos nusipelniusi bibliotekininkė, Panevėžio apskrities bibliotekos Rankraščių skyriuje dirbanti Stasė Mikeliūnienė. Ji tik iš LŽ sužinojo, kuo virto jos buvusi darbovietė. S.Mikeliūnienė priminė, kad minėtame pastate sovietmečiu buvo ne tik biblioteka, bet ir kultūros rūmai.
Bibliotekininkė pasakojo, kad per karą apgriautas namas vėliau buvo atstatytas, o laikui bėgant nuolat remontuojamas. Esą dėmesio pastatas ėmė stokoti, kai jį perėmė bažnyčia. Kol pastatas buvo nuomojamas bibliotekai, jo langai buvo išpuvę, grindys kiauros. Prieš išnuomodama pastatą verslininkams, prekiaujantiems dėvėtais drabužiais, bažnyčia suskubo pakeisti langus, išdažyti sienas, nulakuoti grindis.
„Buvusioje bibliotekoje įkurdinta dėvėtų drabužių parduotuvė yra pavyzdys, kaip verslo interesai užgožia kultūrinius. Kita vertus, pastatų paskirtis labai vaizdžiai parodo miesto kultūros lygį”, – įsitikinusi Panevėžio apskrities G.Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Genovaitė Astrauskienė. Jos kolegės LŽ teigė, kad tai spjūvis į miesto veidą ir atviras cinizmas.
Teisinasi laikinumu
„Dabar bažnyčios atsiimtose buvusios bibliotekos patalpose vyksta remontas. Kol jis bus baigtas, visai natūralu, kad jose įsikūrė dėvėtų drabužių parduotuvė. Jokios tragedijos čia nematau”, – LŽ sakė Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas. Anot jo, minėtos paskirties parduotuvė bažnyčiai priklausančiose patalpose įsikūrusi laikinai.
Panevėžio vyskupijos generalvikaras Robertas Pukenis dėvėtų drabužių parduotuvės atsiradimą vertino kaip būtinybę vyskupijai kuo daugiau uždirbti, kad būtų galima išlaikyti kitus jos žinioje esančius pastatus, paremti tikinčiuosius. Generalvikaras taip pat vylėsi, kad parduotuvė veiks neilgai.
Skirtingai nei dvasininkai, dėvėtų drabužių parduotuvės perspektyvą įvertino jos savininkas Algis Dambrauskas. LŽ verslininkas patikino sudaręs ilgalaikę pastato nuomos sutartį ir iš bažnyčios patalpų nemanąs greitai išsikraustyti.