Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) ragina Švietimo ir mokslo ministrę Romą Žakaitienę susilaikyti nuo komentarų dėl aukštojo mokslo sistemos reformos, kol sudaryta darbo grupė nepateikė išvadų bei siūlymų.
„Aukštojo mokslo sistemos reforma apima daug įvairių klausimų, kuriems nagrinėti sudaryta darbo grupė, o finansavimo klausimui užsakyta speciali studija. Nėra aišku, kaip žadama optimizuoti esamą aukštojo mokslo sistemą, kaip ketinama užtikrinti, kad lėšos bus naudojamos efektyviai, kad sumokėtas mokestis garantuos kokybišką išsilavinimą bei daugelis kitų reformos aspektų, todėl manome, kad per anksti kalbėti apie tai, kiek reikės mokėti už mokslą”, – teigia LSAS prezidentė Indrė Vareikytė.
Pasak I. Vareikytės, Švietimo ir mokslo ministerija vis dar nėra viešai įvardijusi, kokių rezultatų siekiama įgyvendinant reformą, kokie yra Lietuvos aukštojo mokslo sistemos uždaviniai, kaip bus kovojama su neigiamomis reformos pasekmėmis – padidėjusia jaunų žmonių migracija bei aukštojo mokslo prieinamumo sumažėjimu.
Ministerijos suformuota darbo grupė reformos klausimams nagrinėti savo siūlymus ministrei dėl aukštojo mokslo finansavimo sistemos keitimo pateiks po kelių savaičių, gavusi specialiai šiam klausimui nagrinėti užsakytos studijos rezultatus.
Šią savaitę Vyriausybei nusprendus nemažinti maksimalaus į valstybės finansuojamas aukštųjų mokyklų vietas priimamų studentų skaičiaus, R.Žakaitienė po Vyriausybės posėdžio sakė, kad šie metai gali būti paskutiniai, kada studentai priimami į valstybės visiškai arba iš dalies finansuojamas vietas.
Aukštojo mokslo reformos plane, kuris gali būti pradėtas įgyvendinti jau 2008 rugsėjį, numatyta, kad už studijas universiteto numatytą kainą mokės kiekvienas įstojantis. Pagal dabartinį planą, valstybė nustatys tik minimalią ir maksimalią įmoką.
„Mūsų siūlymas – kad toje pačioje mokykloje visiems studijų įmokos būtų vienodos: ar fiziką studijuosi, ar teisę”, – trečiadienį dėstė ministrė.
Jos teigimu, universitetuose už pirmos pakopos studijas minimali įmoka turėtų siekti 2 tūkst., maksimali – 5 tūkst. litų per metus. Aukštesnės pakopos studijoms būtų dar brangesnės. Kolegijose įmokos būtų mažesnės nei universitetuose.
„Norėdami tam tikros lygybės tiek dieniniams, tiek neakivaizdiniams, tiek vakariniams studentams, galvojame, kad pačios aukštosios mokyklos galėtų nustatyti įmokos dydį, tačiau valstybė turėtų užtikrinti paskolos galimybę. Tokiu būdu studijos brangs, bet atsiranda didesnis įsipareigojimas paties studento”, – aiškino R.Žakaitienė.
Jos teigimu, nauja tvarka neprieštarautų Konstitucijos nuostatai, sakančiai, kad mokslas Lietuvoje yra nemokamas. Anot ministrės, nemokamas mokslas bus suteiktas gerai besimokantiems studentams, nes jie būtų atleisti nuo paskolos grąžinimo arba jiems būtų grąžinami tėvų sumokėti pinigai, jei studijų paskolos neėmė.
Lietuva Europoje pirmauja pagal studentų skaičių 1000 gyventojų, bet atsilieka pagal vienam studentui išmokslinti skiriamus pinigus.