Tranzitinius krovinius kraunantys Baltijos valstybių uostai ne kartą yra pajutę Rusijos politinį priešiškumą, tačiau ekonominė logika patriotizmą nurungdavo. Dėl neramumų Estijoje trauktis iš jos uostų ruošiasi tik viena įmonė.
Pastarųjų savaičių įvykiai Estijos sostinėje Taline ir Maskvos politikų pareiškimai apie ekonominių sankcijų taikymą kaimyninei valstybei didžiuliais nuostoliais gresia Rusijos pramonės įmonėms. Mat Rusija ketina nutraukti daugiau kaip 30 mln. tonų rusiškų prekių eksportą per Taliną.
Per savaitę nuo riaušių pradžios apie ketinimus trauktis iš Estijos pareiškė viena įmonė – trąšų gamybos susivienijimas „Akron”.
Uostuose – rusiškas kapitalas
Estijos Baltijos centro tyrimų duomenimis, sukurta nauja šalies uostų infrastruktūra jau šiais metais jiems sudaro galimybę rusiškų krovinių eksportą padidinti mažiausiai 20 procentų. Dėl to iš rusiško tranzito Estijos uostai galės uždirbti trečdaliu – 100 mln. JAV dolerių (254 mln. litų) – daugiau negu pernai.
Pagrindiniai investuotojai iš Rusijos į estų ekonomiką yra gamybiniai koncernai „Prominvestors”, „Rusal”, „Severstaltrans”, „Eurochem” ir „Akron”. Pastaroji trąšų verslo kompanija, numačiusi šiemet pradėti 40 mln. JAV dolerių (101,6 mln. litų) vertės terminalo statybą Mugos uoste Taline, pranešė sustabdžiusi investicijas ir nutraukusi trąšų krovą per šį uostą, kol santykiai tarp valstybių pagerės. Eksportą „Akron” ketina nukreipti per kitus uostus.
Užsitęsusi tyla iš kitų pramonininkų stovyklos piktina ultrapatriotišką Rusijos žiniasklaidą. Ji kaltina verslininkus į Estiją įmerkus 1 mlrd. JAV dolerių (2,54 mlrd. litų) ir maitinančius jos uostus rusiškais kroviniais.
Klaipėdos uostininkų manymu, Estijos uostuose investuota per daug rusiško kapitalo, kad verslas nutrauktų įprastas krovinių transportavimo schemas ir pakeistų tranzito maršrutus. Prisimenant ankstesnę verslininkų taktiką, kol rusų politikai nurims, Klaipėdos uoste įmanoma sulaukti laikino krovinių iš Rusijos padidėjimo. Tačiau klaipėdiečiai spėja, kad tranzito posūkio iš Estijos į kitus uostus akcija bus trumpalaikė.
Reaguoja santūriai
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos marketingo direktorius Artūras Drungilas neabejoja, kad uostas turės naudos iš Rusijos priešiškumo Estijai. „Galime sulaukti daugiau naftos, chemijos produktų ir aliuminio – tų krovinių, kurių per Estijos uostus gabenama daugiausia”, – sakė A.Drungilas.
Bendrovės „Klaipėdos nafta” komercijos direktorius Ričardas Milvydas, paklaustas, ar nesulaukė šiomis dienomis skambučių su pasiūlymais gabenti daugiau rusiškų naftos produktų, pareiškė situacijos nekomentuosiąs.
Bendrovė po pernykščio gaisro Mažeikių naftos perdirbimo įmonėje jau įveikė sunkumus ir dar iki Naujųjų metų pritraukė tamsiųjų naftos produktų iš Rusijos bei Baltarusijos, pakeitė eksporto ir tranzito dalių santykį. Trečdalį per keturis mėnesius perkrautų 2,1 mln. tonų krovinių srauto sudarė „Mažeikių naftos” produkcija, o anksčiau ji dominavo.
Bendrovės „Klaipėdos Smeltė” generalinis direktorius Rimvydas Vaštakas pažymi, kad politinis lygmuo gali paveikti tik stambius verslo subjektus, o jo įmonė su tokiais nedirba, todėl pasiūlymų perimti estiško tranzito dalį nesulaukta.
Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos komercijos direktorius Vytautas Kaunas patvirtino gavęs vienkartinį „Akron” pasiūlymą ir su šia kompanija pasirašęs sutartį pakrauti į laivą 20 tūkst. tonų biriųjų trąšų.
„Gal bus ir daugiau pasiūlymų, tačiau tik tol, kol politinis triukšmas dėl Estijos nutils”, – abejodamas santykių su „Akron” ilgalaikiškumu sakė V.Kaunas.
A.Drungilas pažymi, kad kartą kroviniui patekus į Klaipėdą jis dažnai čia ir pasilieka. „Akron” atvejis jo požiūrio nei patvirtina, nei paneigia: prieš trejus metus „Akron” jau buvo pradėjęs gabenti trąšas per Klaipėdos uostą. Įmonė buvo patenkinta ir krantinės gyliu, ir tarifais, ir darbo kokybe. Tačiau kapitalo srautus nukreipusi į Talino uosto biriųjų produktų terminalą, nuo Klaipėdos greitai nusisuko.