Ak, tie tarptautiniai žodžiai lietuvių kalboje… Tai mes nenorime jų tarti pagal mūsų kalbos taisykles (atsiranda tokių garsų, kokių norminė kalba neturi), tai kirčiuoti (kažkodėl daug gražesnis kirčiavimas pagal kitų kalbų pavyzdžius, netgi nebūtinai pagal tos kalbos, iš kur tas žodis yra kilęs), tai rašyti. Bet kartais imame ir sulietuviname galutinai. Ir tada jau nebeatsirenkame, nei kokia to žodžio reikšmė, nei kokia kilmė. Turiu galvoje konkretų žodį, mat nebe pirmas kartas, kai skaitydama internetinius puslapius randu parašytą lietuvišką žodį rėžimas. Viskas būtų gerai, jei būtų kalbama apie veiksmažodžio rė́žti, rė́žia, rė́žė vedinį. Bėda ta, kad ne apie kokį nors stiklo pjovimą (rėžia stiklą), ne apie vidurių skausmus (vidurius rėžia) ir ne apie tiesos sakymą (rėžia viską į akis) norėta papasakoti, bet apie tam tikrą nustatytą tvarką.
O tai jau nebe lietuviško žodžio rė́žti, rė́žia, rė́žė reikšmė. Tai iš prancūzų kalbos atėjęs žodis režimas (pranc. régime), kuris reiškia tiksliai nustatytą tvarką (darbo, poilsio, maitinimosi ir pan.), rečiau – tam tikrą sistemą (pavyzdžiui, taisyklių), gamtos reiškinių parametrus ir jų kaitą (pavyzdžiui, hidrologinis vandens telkinių režimas). Vis dėlto dažniausiai populiariuosiuose internetiniuose puslapiuose žodis režimas yra vartojamas tam tikros valstybinės santvarkos ar valdymo formos, pagrįstos prievarta, reikšme. Būtent šia reikšme žodis režimas, parašytas su tašku, ypač rėžia akį, kai randamas analitiniuose padorių žurnalistų straipsniuose. Šiuo atveju kalba eina net ne apie komentarus, kur rašo kas tik nori ir kaip tik nori.
Aišku, labai pasistengę surastume pateisinimų gretinti režimą ir rėžimą (pavyzdžiui, reikšmių pjauti, erzinti ar trenkti požiūriu), juk esame labai talentinga tauta. Tačiau tai jau liaudies etimologų, o ne žurnalistų ar kalbininkų darbas.