Nepirkti vieno ar kito maisto produkto vartotojai gali ir dėl neteisingai suprasto etiketės užrašo.
Ypač pirkėjus atgraso žodis „modifikuotas”.
Nors ši sąvoka viso labo reiškia perdirbtas, kai kuriems vartotojams atrodo, kad jo reikšmė yra ta pati, kaip ir junginio „genetiškai modifikuotas”.
Idant pirkėjai, supainioję sąvokas, nesiliautų pirkti produktų, gamintojai siekia, kad etiketėse esantis žodis modifikuotas būtų pakeistas kitu, labiau suprantamu. Siekiama iš etikečių išguiti neaiškius žodžius.
Tačiau specialistai abejoja, ar tokios permainos būtinos ir gamintojams, užuot siekus pakeisti maisto produktų etiketes, siūlo labiau prusinti visuomenę.
Modifikuotas – ne GMO
Pirmoji į kovą prieš klaidinančias sąvokas stojo maisto pagardų gamintoja bendrovė „Vesiga”.
Labiausiai esą šios bendrovės produktų įvaizdžiams pakenkė tai, kad į majonezų sudėtį įeinantį modifikuotą krakmolą dėl panašaus skambesio žmonės painioja su genetiškai modifikuotomis medžiagomis.
Anot bendrovės „Vesiga” generalinio direktoriaus Sauliaus Grinkevičiaus, būtent dėl modifikuoto krakmolo termino vis pasigirsta teiginių, kad Lietuvos rinkoje nėra majonezo, kuriame nebūtų genetiškai modifikuotų organizmų (GMO).
Iš tikrųjų modifikuotas krakmolas nėra GMO. Modifikuotas krakmolas yra toks, kurio savybės buvo pagerintos, specialiai jį apdoruojant – veikiant rūgštimis, šarmais ir fermentais.
Gamintojai teigia, kad jų naudojamas taip apdorotas krakmolas neturi jokių neigiamų savybių. Netgi esą priešingai – dėl efektyvesnės sąveikos su vandeniu jis pagerina maisto produkto savybes.
„Šiuo metu Lietuvoje parduodami tik du majonezai su genetiškai modifikuotais organizmais. Visi kiti, tarp jų ir mūsų gaminami „Daumantų” padažai, GMO neturi”, – teigė S.Grinkevičius.
Siūlo keisti taisykles
Kad vartotojai nesipainiotų sąvokose, bendrovė „Vesiga” Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) pasiūlė klaidinantį terminą „modifikuotas” pakeisti kitu, priimtinesniu tiek vartotojams, tiek ir maisto produktų gamintojams.
Laiške Maisto ir veterinarijos tarnybai pasiūlyta sugriežtinti produktų, kuriuose yra GMO, ženklinimą, pasitelkiant kitų šalių patirtį, ir siūloma bendradarbiauti, svarstant taisyklių koregavimą.
„Reikėtų aiškesnio maisto produktų, turinčių GMP žymėjimo, ar net atskirų etikečių tokiems produktams. Svarbiausia, kad vartotojas nebūtų klaidinamas ir pirkdamas maistą aiškiai žinotų, kurie produktai yra be jokių genetinių modifikacijų, o kurie turi GMO”, – tvirtino S.Grinkevičius.
Etiketes skaito su lupa
Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto produktų skyriaus vedėja Aušra Išarienė sakė, kad kol kas prašymą klaidinantį žodį „modifikuotas” pakeisti kitu gavo tik iš bendrovės „Vesiga”.
Specialistė patvirtino, kad modifikuotas krakmolas yra visai kas kita, nei GMO, tačiau šias sąvokas gali painioti vartotojai. Todėl maisto pagardų gamintojų skundas ir pasiūlymai dėl produktų ženklinimo bus pateikti svarstyti Sveikatos apsaugos ministerijai.
Tačiau VMVT specialistai abejoja, ar etikečių užrašų keitimas padėtų išspręsti problemą.
Esą visų pirma reikėtų efektyviau šviesti vartotojus, kad šie nepainiotų sąvokų. Ypač tai svarbu dabar, kai naujosios technologijos skverbiasi į maisto pramonę ir etiketėse atsiranda vartotojui nesuprantami produktų sudedamųjų dalių pavadinimai bei įvairūs sutrumpinimai.
A.Išarienė abejojo, ar bus keičiamas produktų, į kuriuos įeina GMO, ženklinimas. Lietuvoje tokie produktai ženklinami, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentais.
„Deja, etikečių raidžių dydis teisės aktais nereglamentuojamas. Todėl gamintojai piktnaudžiauja, produkto sudedamąsias dalis surašydami itin smulkiomis raidėmis. Maisto ir veterinarijos tarnyba siekia, kad užrašai ant etikečių būtų aiškiai įskaitomi ir be lupos. Dėl geriau įžiūrimų raidžių etiketėse į Europos Komisiją kreipėsi ir Europos vartotojų organizacija”, – sakė pašnekovė.
Baugina dėl savireklamos?
Respublikinio mitybos centro direktoriaus pavaduotojas daktaras Almantas Kranauskas sakė, kad žodis „modifikuotas” daugumai žmonių skamba taip pat grėsmingai, kaip ir GMO.
„Žmonės susieja tarpusavyje nieko bendra neturinčius žodžius. Vos ne kas antras žmogus painioja modifikuotą krakmolą su genetiškai modifikuotu. Tačiau nemanau, kad dėl to reikėtų keisti etiketes. Jų užrašai reglamentuoti Europos Sąjungos teisės aktų. Gal tiesiog reikėtų labiau prusinti visuomenę, kad painiojimosi nebūtų?” – siūlė A.Kranauskas.
Pašnekovas neslėpė manąs, kad gamintojai bando vartotojams įteigti, jog nevartoja GMO savireklamos tikslais. Esą gamintojai manipuliuoja vartotojų neišprusimu ir bando juos įbauginti.
„Niekas nėra įrodęs, kad genetiškai modifikuoti organizmai yra blogesni už kitus. Žmones tai gąsdina tik todėl, kad kol kas tokie organizmai pas mus – naujovė. Tačiau kažkada žmones gąsdino ir garvežys, ir mikrobangų krosnelės. O dabar tai – kasdienybė. Tikslumo dėlei reikėtų pasakyti, kad jau dauguma mūsų vartojamų produktų yra mutacijos rezultatas. Juk soduose augantys obuoliai, kuriuos valgome, skiriasi nuo sunokintų laukinės obels”, – pastebėjo A.Kranauskas.