Vilniuje ir Varšuvoje susirinkę Europos valstybių politikai sutarė, kad prieš 216 metų priimta Lietuvos ir Lenkijos Konstitucija – puikus pamatas kurti moderniai XXI amžiaus Europai
Net ir praėjus daugiau kaip dviem šimtams metų Lietuvos ir Lenkijos valstybės 1791-ųjų gegužės 3-iosios Konstitucija užima deramą vietą ne tik dviejų tautų, bet ir visos Europos istorinėje atmintyje.
Vakar šis dokumentas pirmą kartą iškilmingai buvo prisimintas Lietuvos Seime. Tuo pat metu renginys vyko ir Lenkijos parlamente. Abiejų šalių sostines sujungęs teletiltas suteikė galimybę įvairių šalių politikams pabendrauti tiesiogiai.
1791-ųjų gegužės 3-iosios Konstitucija Lenkijoje yra viena svarbiausių valstybinių švenčių, Lietuvoje ją pasiūlyta įrašyti į atmintinų dienų sąrašą.
Atėjo laikas
Paklaustas, kodėl mūsų šalyje šis dokumentas buvo tarsi primirštas, Lietuvos istorijos instituto direktorius Alvydas Nikžentaitis sakė, kad viskam turi ateiti savas laikas. „Prisiminimą apie šią Konstituciją temdė ilgas šleifas, kurį lėmė jau nuo XIX amžiaus prasidėjęs skyrybų procesas su Lenkija. Paskui mūsų sąmonėje tokį neigiamą požiūrį į šį dokumentą užkonservavo sovietinė ideologija”, – teigė istorikas. Jis neprognozavo, ar šio dokumento sukakties minėjimas Lietuvoje, kaip ir Lenkijoje, taps valstybine švente. „Iš tikrųjų turime dvi alternatyvas. Pirmoji – sakyti, kad 1918 metais mes nukritome iš medžio ir tapome lietuviais, o visa kita mums nesvarbu. Antroji – mes toleruojame šioje žemėje gyvenusius protėvius, nepaisydami, kad jie gerokai skyrėsi nuo mūsų. Manau, čia yra raktas į mūsų santykį su praeitimi”, – sakė A.Nikžentaitis. Istoriko nuomone, jei kaip valstybės šventę minime Mindaugo karūnavimo dieną, logiška būtų, kad panašiai prisimintume ir gegužės 3-iosios Konstituciją. Juoba kad šio istorinio dokumento patvirtintos nuostatos tapo mūsų teisinės sistemos dalimi.
Kita prasmė
Seimas, gegužės 3-iosios Konstitucijos sukaktį įrašydamas į atmintinų dienų sąrašą, pademonstruotų, kad sektinu pavyzdžiu pasirenkame ne kokį nors konfliktinį įvykį, o regioną konsoliduojantį faktą. „Šis minėjimas, ypač Estijos įvykių kontekste, įgauna visiškai kitokį atspalvį ir reikšmę. Estijos ir jos rusakalbiai gyventojai mušasi dėl praeities, o mes randame ir iškeliame tokius įvykius, kurie leidžia mums lengviau susikalbėti su kaimynais”, – sakė A.Nikžentaitis.
LŽ paklaustas, kiek, jo nuomone, Gedimino prospekte pakalbintų žmonių žinotų, kas yra ta Lietuvos ir Lenkijos Konstitucija, istorikas pripažino, kad gal kokie 10 ar 20 iš 100. „Bet jei to dalyko būtume paklausę prieš metus, gal tik vienas iš 100. Kai kada tokie minėjimai geri tuo, kad skaitančius ir mąstančius žmones priverčia domėtis pozityviais europinės reikšmės įvykiais”, – sakė istorikas.
Stereotipai tolsta
Vakar Lietuvos ir Lenkijos seimuose vykusio iškilmingo posėdžio metu kalbas sakė mūsų valstybės vadovas Valdas Adamkus, Europos Parlamento (EP) pirmininkas Hansas Gertas Potteringas, Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Estijos, Ukrainos, Vengrijos, Vokietijos bei kitų šalių parlamentų vadovai arba atstovai. Renginio dalyviai išklausė Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko, europarlamentaro Vytauto Landsbergio kalbą, įrašytą į vaizdo juostą. Lietuvos Seimui Varšuvoje atstovavo Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Česlovas Juršėnas.
„Šiandien Konstitucija primena visam pasauliui, o pirmiausia – mums patiems – būtent lietuvių indėlį į Europos pažangios minties raidą. Naujai perskaityta Konstitucija padeda dviem tautoms ir valstybėms dar labiau nutolti nuo inertiškų istorijos suvokimo stereotipų”, – kalbėjo prezidentas V.Adamkus.
„Europa dėkinga Lietuvai ir Lenkijai, nes be jų laisvės, kuriai didelę įtaką padarė 1791-ųjų Abiejų Tautų Respublikų Konstitucija, nebūtų laisva ir Europa. Dėl Lietuvos, Lenkijos ir minėtosios Konstitucijos gyvename taikioje Europoje”, – sakė EP pirmininkas H.G.Potteringas.
Daugiau kaip dvi valandas trukęs renginys kai kuriems Lietuvos parlamentarams aiškiai pabodo. Kai kurie pamažu išslinko iš salės, kiti – skaitė įvairius leidinius ar naršė po internetą.
Neliko ir valstybės
Prieš 216 metų priimta Lietuvos ir Lenkijos valstybės Konstitucija nustatė pagrindinius valstybės valdymo principus ir buvo pirmoji rašytinė Konstitucija Europoje. Iki tol pasaulyje buvo tik vienas tokio pobūdžio rašytinis dokumentas – 1787-aisiais priimta JAV Konstitucija. Ne kartą taisyta, ji veikia iki šiol.
Pirmosios Europos Konstitucijos likimas nebuvo toks palankus – ji galiojo tik keturiolika mėnesių. Dėl greito gegužės 3-iosios Konstitucijos žlugimo kaltinami reformų priešininkai, susibūrę į Rusijos remiamą Targovicos konfederaciją. Jau 1792 metais svetimos jėgos remiami jie panaikino Konstituciją. Dar po kelerių metų nebeliko ir valstybės, kuriai ji buvo sukurta.