Pertvarkomų visuomenės sveikatos centrų darbuotojams jau išdalyti atleidimo iš darbo lapeliai. Grįžti į šiuos centrus kaip valstybės tarnautojams bus lemta ne visiems. Valdininkai ramina, kad geri specialistai darbo nepraras ir uždirbs daugiau nei dabar.
Dėl metų metus neįgyvendinamų pertvarkymų visuomenės sveikatos sistemos reforma net vadinta šliaužiančia. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sekretorius Romualdas Sabaliauskas nesutinka, kad pertvarkos ilgą laiką nejudėjo iš mirties taško, esą viskas daryta pamažu. Jau šiemet visuomenės sveikatos centrus (VSC) ketinama pertvarkyti į viešojo administravimo įstaigas. R.Sabaliauskas prisipažino, kad didinti reformos pagreitį leido pagaliau skirtos lėšos: 8 mln. litų šiemet, dar 7 mln. litų numatyta kitais metais.
2008-aisiais planuojama griebtis pertvarkyti ir kitas visuomenines sveikatos priežiūras įstaigas, kurių funkcijos, anot valdininkų, dubliuojasi. Manoma, tarp tokių pateks Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras, Valstybinis aplinkos sveikatos centras, Respublikinis mitybos centras.
Tačiau pastarosios įstaigos direktorius Albertas Barzda teigė, jog apie jos panaikinimą negali būti nė kalbos. „Europos Sąjunga teikia pirmenybę maisto saugai ir mitybai. Keista, kad kam nors gali kilti mintis mus naikinti. Tai nediskutuotinas klausimas. Dirbsime toliau”, – įsitikinęs A.Barzda.
SAM sekretorius R.Sabaliauskas nekonkretizavo, kokių įstaigų turėtų nelikti. Tai tikriausiai paaiškės rudenį.
Įsiklausė į siūlymus
Visuomenės sveikatos centrų darbuotojai anksčiau skundėsi buvę per mažai informuoti apie numatomus pokyčius, neturėję progos išsakyti savo nuomonę. Neseniai per Lietuvos higienistų ir epidemiologų sąjungos suvažiavimą reforma buvo įvardyta kaip skubota, chaotiška ir neapgalvota. „Turėjome labai mažai informacijos. Pro duris neįleido, tad teko veržtis pro langą”, – prisiminė sąjungos prezidentas Marius Urbonas.
Reformos planuotojai šiuos visuomenininkus tuomet vadino stagnatoriais, mėginančiais kaišioti pagalius į ratus. Tačiau, M.Urbono teigimu, į svarstymus įsitraukus visuomenininkams, profsąjungoms, projektai labai patobulėjo.
Praėjusį antradienį vykęs Visuomenės sveikatos asociacijos tarybos posėdis numatomas pertvarkas įvertino teigiamai. „Ankstesnius prieštaravimus pavyko panaikinti, į mūsų siūlymus atsižvelgta, – kalbėjo asociacijos prezidentas, Kauno VSC direktorius Gintautas Kligys, manantis, jog reforma turėjo būti įvykdyta jau prieš 5 metus. – Iki šiol veikėme tarsi neteisėtai: nors faktiškai buvome valstybės tarnautojai, dirbome pagal įprastas darbo sutartis.”
Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Bakasėnas tvirtino, kad ligšiolinė sistema negarantavo skaidrumo, galimybės derinti viešuosius ir privačius interesus. „Mūsų žmonės galėjo teikti licencijuotas paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenimis ir drauge šias paslaugas prižiūrėti. Dabar tokie specialistai turės rinktis – tapti valstybės tarnautojais ar dirbti privačiai”, – sakė jis.
Kad reforma pagaliau pajudėjo, patenkintas ir Šiaulių VSC direktorius Krizentas Kameneckas. „Labai svarbu, jog mūsų darbuotojai pagaliau taps valstybės tarnautojais. Realiai šį statusą jie turėjo nuo 1945 metų, kai Lietuvoje veikė sanitarinės epideminės stotys. Tačiau atkūrus nepriklausomybę niekas nesuskubo įteisinti mūsų kaip valstybės tarnautojų”, – aiškino jis.
Šiaulių VSC vadovui antrino kolegė iš Alytaus Rasa Burneckytė. Pasak jos, specialistai pavargo ilgą laiką gyventi nežinioje.
Uždirbs daugiau
Valstybės tarnautojais tapę VSC specialistai galės tikėtis didesnių algų. „Iki šiol buvome nuskriausti. Mūsų sistemos darbuotojams daug metų atlyginimai nekelti motyvuojant tuo, kad tai bus padaryta pradėjus reformą”, – teigė K.Kameneckas. Anot jo, dėl šios priežasties nemažai gerų specialistų išėjo į privačias firmas, nes ten uždirbama 2-3 kartus daugiau.
„Per penkerius metus mūsų finansavimas sumažėjo 50 procentų. Nuo 2000-ųjų lėšos buvo nuolat mažinamos po 10-15 proc. kasmet. Tik pastaraisiais metais po truputį pradėjome lipti iš duobės. Pernai ir mums maždaug 20 proc. pakėlė atlyginimus. Tačiau tai labai mažas didinimas, palyginti su asmens sveikatos priežiūros įstaigų gydytojų algomis, kurios per dvejus metus pakilo 100 procentų. Juk mes, visuomenės sveikatos sistemos specialistai, baigėme tas pačias mokslo įstaigas, taip pat esame gydytojai”, – pabrėžė K.Kameneckas.
Šiuo metu visuomenės sveikatos specialisto vidutinis atlyginimas – 1345 litai neatskaičius mokesčių. Pasak V.Bakasėno, baigus reformą valstybės tarnautojais tapusių visuomenės sveikatos specialistų darbo užmokestis sieks 1939 litus.
Sugrįš ne visi
Visuomenės sveikatos priežiūros sistemoje iš viso dirba 1213 žmonių. Po reformos jų turėtų sumažėti maždaug šeštadaliu – iki 1102.
Atleidimo lapeliai kovą buvo įteikti daugiau kaip keturiems šimtams darbuotojų, galinčių pretenduoti į valstybės tarnautojų pareigas, tačiau jų numatoma tik 330. Taigi tarp dangaus ir žemės pakibę žmonės jau keturis mėnesius laukia jų likimą lemsiančių konkursų, kurie turėtų prasidėti nuo liepos 1-osios.
„Žinoma, darbuotojai nerimauja, ar visi galės sugrįžti į savo vietas. Jie neturi patirties dalyvauti tokiuose konkursuose, todėl gali atsirasti žmonių iš šalies”, – pripažino Kauno VSC direktorius G.Kligys.
Lietuvos higienistų ir epidemiologų sąjungos prezidentas M.Urbonas pabrėžė, kad dabartinė situacija nekuria palankios psichologinės atmosferos, nes pirmiausia reikėjo priimti reformą reglamentuojančius atitinkamus įstatymus, o tik paskui įteikti VSC specialistams atleidimo lapelius. Tačiau V.Bakasėnas tvirtino, jog laukti, kol bus priimti įstatymai, buvo neįmanoma. „Jei lauktume, toliau dirbtume nelegaliai”, – pareiškė jis.
Skirtingos nuotaikos
Įvykdžius reformą Utenoje iš 94 darbuotojų liktų daugiau kaip 80. Utenos VSC direktorė Birutė Sapkauskienė didelės baimės nejaučia. „Numatomi pokyčiai nuo žmonių neslepiami. Reformos laukėme 16 metų, apie ją kalbame jau seniai. Nemanau, kad prarasime darbuotojus, nes mums jų ir taip trūksta. Į keturis centro filialus ketinome priimti po vieną aukštąjį išsilavinimą turintį specialistą, tačiau tokių neatsirado. Teko priimti mažiau išsilavinusius žmones. Mūsų darbuotojų amžiaus vidurkis – per 50 metų, vos keli yra keturiasdešimtmečiai. Turintieji žinių ir patirties, manau, liks dirbti ir po konkursų”, – kalbėjo B.Sapkauskienė.
Šiaulių VSC direktorius K.Kameneckas sakė, kad ir Šiaulių apskrityje šios srities specialistų nėra per daug, nes daugelis lieka dirbti didžiuosiuose šalies miestuose. Apskrityje bus atleisti tik trys žmonės: gydytojo padėjėja, valytoja ir viena aukštąjį išsilavinimą turinti specialistė, nes jos kvalifikacija neatitinka reikalavimų. Tačiau žadama priimta net 12 naujų darbuotojų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą.
Alytaus VSC direktorė R.Burneckytė taip pat tikino, kad šio visuomenės centro specialistai nepraras darbo. Dabar Alytaus VSC dirba 20 specialistų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, 33 – specialųjį vidurinį. „Darbo neteks 11 žmonių, iš jų 4 – pensinio amžiaus. Daugelis ketinamų atleisti – pagalbiniai darbininkai: kiemsargis, valytoja, vairuotojas…” – vardijo R.Burneckytė.
SAM sekretorius R.Sabaliauskas ragino pripažinti, jog visuomenės sveikatos sistemoje esama žmonių, kurių mąstymas nepakitęs nuo senų laikų. „Jiems bus sunku pasiekti europinį lygį”, – tvirtino jis. R.Sabaliauskas aiškino, kad reforma pirmiausia palies pensinio amžiaus asmenis, mat sulaukusieji 62,5 metų negali pretenduoti į valstybės tarnybą.
Pertvarka skausmingiau kirs vadinamiesiems gydytojų padėjėjams, kadaise baigusiems medicinos mokyklas. „Garantuoju, kad gerais specialistais nebus švaistomasi, nes jų Lietuvoje ir taip nėra daug”, – tikino R.Sabaliauskas.
Šiuo metu už ES pinigus kvalifikaciją kelia 250 VSC darbuotojų ir 150 mokyklose dirbančių specialistų.