Seime surinktų parašų pakanka pradėti nepasitikėjimo parlamento vadovu Viktoru Muntianu procedūrą. Vis dėlto net patys iniciatyvos autoriai abejoja jos sėkme.
Audros debesys virš Seimo pirmininko, Pilietinės demokratijos partijos (PDP) lyderio Viktoro Muntiano galvos nesisklaido. Liberalų sąjūdžio (LS) frakcija surinko 36 parašus, kad parlamento vadovui būtų skelbiamas nepasitikėjimas. Kitą savaitę Seimo sekretoriate ketinama įregistruoti nutarimo projektą, leisiantį formaliai pradėti interpeliacijos procedūrą.
Pagrindinis priekaištas, kurį nepatenkinti kolegos pateikia V.Muntianui, – nesugebėjimas organizuoti parlamento darbo. Tai esą žemina šios aukštos institucijos autoritetą visuomenės akyse.
Parašus dėl nepasitikėjimo procedūros padėjo LS, Darbo partijos, Naujosios sąjungos, Liberalų demokratų frakcijų, Mišrios Seimo narių grupės atstovai ir vienas socialdemokratas. Tikimasi, kad per šią savaitę parašų skaičius perkops 40. Iki šiol nepritarimą parašų rinkimo akcijai viešai pareiškė tik konservatoriai.
Chaosas per posėdį
Paskutinis lašas, perpildęs parlamentarų kantrybės taurę, buvo kovo 29-osios plenarinis posėdis, kai per pusdienį, susikivirčiję dėl Liustracijos įstatymo pataisų, jie taip ir nesugebėjo suderinti posėdžio darbotvarkės. Įdomiausia, kad pats Seimo pirmininkas balsuodamas dėl darbotvarkės susilaikė, nors ši iš anksto buvo suderinta Seimo valdyboje.
Tuomet LS frakcija ir paskelbė parašų rinkimo pradžią. Jos seniūnas Petras Auštrevičius vakar LŽ sakė kol kas nekalbėjęs su kitų frakcijų atstovais dėl interpeliacijos palaikymo. Parlamentaras teigė socialdemokratų nepritarimo šiuo klausimu nejaučiąs, nors nepastebėjęs ir didelio jų noro palaikyti akciją. Socialdemokratų frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė LŽ yra sakiusi, kad frakcija nemato jokio reikalo pritarti V.Muntiano interpeliacijai.
„Mes žinome, kodėl konservatoriai nepritaria. Manau, kad tai susiję su besiartinančiu balsavimu dėl Valstybės saugumo departamento vadovo Arvydo Pociaus. Ko gero, nenorima išblaškyti tų balsų, kurie preliminariai žadėjo paremti A.Pociaus nušalinimą”, – LŽ sakė P.Auštrevičius. Anot jo, V.Muntianas taip pat pritaria VSD šefo atstatydinimui.
Baigties neprognozuoja
Pasak P.Auštrevičiaus, kaltinimai Seimo pirmininkui yra akivaizdūs, juos tiksliai savo metiniame pranešime įvardijo ir prezidentas.
LS lyderis, paklaustas, kaip prognozuoja interpeliacijos baigtį, prisipažino, esą jam susidarąs įspūdis, jog artėjama prie tam tikrų apsisprendimų. „Atrodo, kad vidujai visi pasirengę tą apsisprendimą išreikšti kokiu nors veiksmu. Tačiau niekas nenori daryti ryžtingesnių žingsnių”, – sakė P.Auštrevičius.
Pilietinės demokratijos frakcijos seniūno pavaduotojas Juozas Jaruševičius LS iniciatyvą pavadino politika. Pasak jo, panašūs kaltinimai buvo pateikti ir ankstesniam Seimo pirmininkui Artūrui Paulauskui. J.Jaruševičius vylėsi, kad nė vienas jų frakcijos narys po nepasitikėjimo tekstu nepasirašys. Savo parašą jau padėjo PDP pirmininko pavaduotojas parlamentaras Henrikas Žukauskas, kurio narystė šioje partijoje sustabdyta.
„Darbiečiai” pažįsta
„Aš, kaip ir diduma mūsų frakcijos, pasirašiau”, – LŽ sakė Darbo partijos frakcijos seniūno pavaduotoja Loreta Graužinienė. Pasak jos, frakcija nebuvo pasikvietusi pasikalbėti V.Muntiano, kaip tai padarė konservatoriai. „Mes gana gerai pažįstame poną V.Muntianą, teko nemažai su juo dirbti”, – teigė L.Graužinienė.
Konservatorius Jurgis Razma, paklaustas, kodėl Tėvynės sąjungos frakcija nutarė nepasirašyti, kad V.Muntianui būtų skelbiamas nepasitikėjimas, sakė, kad dėl netvarkos Seime kaltinti tik jo vadovą būtų nesąžininga. J.Razmos teigimu, sutarta, kad nereikia destabilizuoti ir taip netvirtos padėties, kai dirba mažumos Vyriausybė.
Konservatorius negalėjo atsakyti, kaip frakcija elgsis, jei interpeliacija V.Muntianui vis dėlto bus paskelbta. „Svarstysime. Gali būti, kad nedalyvausime balsavime arba balsuosime laisvai. Galimas ir kitoks variantas”, – sakė J.Razma.
Kaltina neūkiškumu
Entuziastingiau savo parašą po interpeliacijos tekstu suraitė Socialdemokratų frakcijos narys Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komiteto pirmininkas Jonas Jagminas. Kaip ir V.Muntianas, į Seimą jis pateko kartu su Darbo partija.
„Savo nuomonę aš atvirai išsakiau iš Seimo tribūnos. Esu įsitikinęs, kad V.Muntianas netinkamas žmogus eiti šias pareigas”, – vakar LŽ sakė J.Jagminas. Jo teigimu, Seime labai daug netvarkos, visur nešvara. Su darbais ypač nesusitvarko Ūkio skyrius. „Seimo ūkis – visiškai apleistas, ūkvedžiams duotos didžiausios teisės, jie politikuoja, dalija interviu, o tiesioginių pareigų neatlieka”, – kaltinimus žėrė J.Jagminas.
Kovo pabaigoje žiniasklaida paskelbė, kad J.Jagminas savo kabineto ir komiteto patalpų remontą ketina patikėti jo proteguojamai statybų bendrovei. Parlamentaras tokias kalbas griežtai paneigė. Jis įtaria, kad šis incidentas buvo sukeltas ne be Seimo pirmininko žinios.
Vis dėlto J.Jagminas prisipažino, kad jei frakcija nuspręstų balsavime dėl nepasitikėjimo V.Muntianu nedalyvauti, jis paklustų jos diktatui.
Gali išnykti
V.Muntianas vakar užsiminė, kad jo vadovaujama PDP ateityje gali jungtis su socialdemokratais. „Eina kalbos apie partijų jungimąsi. Žiūrint į ateitį šis procesas yra neišvengiamas. Partijų stambėjimo procesas turi vykti, nes jų yra per daug”, – sakė PDP lyderis. Jo nuomone, „pilietininkai” pasisakytų už jungimąsi su socialdemokratais.
Kad PDP ir jos frakcija Seime gali subyrėti, kalbama jau seniai. Patys „pilietininkai” prisipažįsta, kad konsultacijos vyksta ne tik su socialdemokratais, bet ir su valstiečiais liaudininkais. Prognozuojama, kad į 2008-ųjų Seimo rinkimus PDP eis su viena iš minėtų partijų. Tačiau gali būti, kad „pilietininkai” suskils, tuomet jos nariai išsivaikščios po skirtingas partijas.
Kalbama, kad sveikatos apsaugos ministras Rimvydas Turčinskas yra pareiškęs norą pereiti pas socialdemokratus, o teisingumo ministras Petras Baguška esą taikosi pas valstiečius liaudininkus.