Pirmasis atkurtos Lietuvos prezidentas Algirdas Brazauskas neturėjo galimybės tiesiogiai stebėti, kaip dabartinis prezidentas Valdas Adamkus skaito metinį pranešimą – Seimas jo tiesiog nepakvietė
Prezidentui Valdui Adamkui ketvirtadienį skaitant metinį pranešimą Seimo salėje tarp garbingų kviestinių svečių nebuvo kito prezidento, buvusio ilgamečio premjero ir dabartinio Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderio Algirdo Brazausko.
„Manęs niekas nekvietė. Bet juk nepradėsi dėl to verkti. Čia politinės kultūros klausimas. Kai jos trūksta, taip ir nutinka”, – vakar LŽ sakė A.Brazauskas. Jis prisipažino užsigavęs dėl tokio Seimo netakto. Pasak jo, iki šiol niekas dėl tokio nesusipratimo jo neatsiprašė.
Įvyko nesusipratimas
Seimo kancleris Gintautas Vilkelis LŽ tvirtino, kad kvietimas A.Brazauskui tikrai buvo išsiųstas. „Mes turime tipinius fiksuotus sąrašus, į kuriuos įtrauktiems asmenims kvietimai siunčiami visada. Jokių sąrašo pokyčių nėra”, – teigė G.Vilkelis.
Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Česlovas Juršėnas buvo atsargesnis. Prieš atsakydamas į LŽ klausimą jis kažkam pasiskambino ir pasitikslino, ar kvietimas A.Brazauskui buvo išsiųstas. „Tai tiesiog neapsižiūrėjimas, kvietimas tikrai nebuvo išsiųstas”, – LŽ pripažino Č.Juršėnas. Pasak Seimo vicepirmininko, įvyko nelemtas nesusipratimas: kai A.Brazauskas pasitraukė iš premjero posto, keičiant kviestinių asmenų sąrašą jo pavardė tiesiog automatiškai buvo išbraukta. Č.Juršėnas patikino, kad pirmojo prezidento pavardė vėl bus įrašyta ir jis bus kviečiamas į visus Seimo renginius.
Socialdemokratų lyderis A.Brazauskas, paklaustas, ar po tokio incidento eis į kitus oficialius parlamento renginius, sakė: „Kai gaunu kvietimą, visuomet einu. Tikrai nematau reikalo pykti.”
Ne viskas taip juoda
Prezidento V.Adamkaus metinį pranešimą labai įdėmiai, užsirašydamas pagrindinius prelegento teiginius, A.Brazauskas sakė klausęs ir žiūrėjęs namie per televiziją. „Kai kas patiko, kai kas – ne. Nemanau, kad Lietuva taip blogai gyvena, kaip buvo dėstoma kalboje”, – komentavo ilgametę darbo patirtį turintis politikas.
Jo nuomone, negalima visko piešti tik tamsiomis spalvomis.
N.
Atkelta iš 1 p.
„Nesutinku, kad valstybę ištiko tapatybės krizė. Nors turiu tam tikrą politinį ir kitokį išsilavinimą, nežinau, ką tai reiškia, o paaiškinta nebuvo. Manau, jokios krizės – nei politinės, nei ekonominės, nei finansinės, nei socialinės – valstybėje nėra”, – sakė A.Brazauskas. Jis galbūt įžvelgtų tik moralinės krizės bruožų, nes vadžios visiškai paleistos, nėra jokios kontrolės.
„Juk negali būti, kad metai būtų prarasti – taip nebūna. Mes juk gyvename, mylime, dirbame, mokomės, kuriame šeimas. Visa tai reikėtų matyti”, – įsitikinęs politikas. Pasak jo, žmonėms reikia suteikti viltį, padėkoti. „Aš visuomet padėkodavau už veiklą vienoje ar kitoje srityje, kur pasisekdavo kažką padaryti”, – teigė A.Brazauskas.
Paklaustas, ar tokiam pranešimo tonui įtakos galėjo turėti V.Adamkaus komandos kritiškas nusiteikimas, socialdemokratų lyderis prisipažino nepažįstąs dabartinio prezidento patarėjų, tačiau sutiko, kad nuo jų labai daug kas priklauso. „Kartais kai kurių patarėjų mintys ar pasakymai man, kaip žmogui ir prezidentui, būdavo nepriimtinos, todėl jas atmesdavau ir pats kurdavau arba išdėstydavau savo poziciją”, – prisiminė pirmasis prezidentas.
A.Brazauskas taip pat atkreipė dėmesį į jo ir V.Adamkaus metinių pranešimų formos skirtumą. „Mano pranešimai būdavo 100 ir daugiau puslapių tomas apie visą Lietuvos gyvenimą. Ir aš jį skaitydavau tiek laiko, kaip dabar, sutrumpintą variantą, tačiau visa medžiaga apie daugelį veiklos sričių būdavo pateikiama knygelėje, – LŽ sakė penkis metinius pranešimus perskaitęs (tiek pat buvo išleista ir knygelių) A.Brazauskas. – Štai turiu rankoje 1997 metų knygelę – gražiai įrišta, kietu viršeliu, puikiai išleista, pateikti ekonomikos plėtros, socialinės padėties grafikai. Mano laikais tokia tvarka buvo.”