Ne per seniausiai Rusijos literatūroje pasirodė dar vienas Turgenevas – Andrejus – nors po šiuo pretenzingu slapyvardžiu slepiasi anaiptol ne literatūros naujokas. Iš tiesų tai Viačeslavas Kuricinas (g. 1965), žurnalistas, literatūros ir meno kritikas, meno parodų kuratorius, interneto svetainės „Šiuolaikinė rusų proza su Viačeslavu Kuricinu” įkūrėjas, Rusijos PEN klubo narys. Savo tikrąja pavarde V.Kuricinas anksčiau yra paskelbęs du romanus apie Matadorą – „Akvarelė Matadorui” ir „Matadoras Mėnulyje”, o maždaug prieš metus – Andrejaus Turgenevo pseudonimu – romaną „Arkašono mėnuo”, kurį neseniai lietuvių kalba išleido „Alma littera” (vertė Sigitas Parulskis).
„Arkašono mėnuo”, lyginamas su H.Murakamio proza, buvo ryškus 2004 m. literatūrinis įvykis Rusijoje, romanas netgi nominuotas Nacionalinei bestselerio premijai. Po Akunino ir galbūt Pelevino kūrybos ši knyga – dar vienas sėkmingas bandymas „sukryžminti” intelektualų ir komercinį romaną, įtikti priešingų polių skaitytojams.
Romano veikėjas, išeivis iš naujosios Rusijos, vadinamas tiesiog Šokėju, kartu su savo drauge Ala klaidžioja po Europą, o pragyvenimui užsidirba jos miestų gatvėse šokdamas scenas iš populiarių filmų ir kartais teikdamas intymias paslaugas ponioms kaip žigolo. Priimdamas jaunos ponios kvietimą apsigyventi jos viloje Arkašono kurorte, jis nė nenutuokia, kokie lemtingi ir keisti žaidimai jo laukia. Pasirodo, Elza nori, kad jis jai „vaidintų” jos velionį vyrą. Kokie šios makabriškos užmačios tikslai? Ir ar jos vyras tikrai miręs? Palengva ima aiškėti šeimos paslaptys ir į idilišką austrių augintojų miestuką įžengia Mirtis.
O kuo čia dėtas Turgenevas? Į šį klausimą tikriausiai galėtų atsakyti tiktai pats autorius, kurio prozą su įžymiojo rusų klasiko kūryba lyginti kažin ar apskritai įmanoma – netgi žvelgiant labai sąlygiškai ir ironiškai, kuo, beje, pasižymi „Arkašono mėnesio” vaizdavimo būdas.