Vakar Klaipėdoje įvykęs viešas Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) detaliojo plano projekto svarstymas vėl įžiebė Lypkių ir Švepelių gyventojų aistras. Jų interesus ginančio Seimo nario Vaclavo Stankevičiaus išsakytą nuomonę uostamiesčio politikai pavadino šantažu.
Nors miesto valdžios atstovai ir projektuotojai vakar susirinko tik viešai apsvarstyti keletą gautų pasiūlymų, susitikimas su planuojamoje LEZ teritorijoje gyvenančiais žmonėmis virto itin audringa diskusija.
Buvo žarstomi kaltinimai pažeidus įstatymus bei grasinimai teismais. Gyventojai teigė esą nuodijami ir reikalavo nutraukti šalia jų namų jau veikiančių įmonių veiklą.
Jie netgi paleido garso įrašą ir taip pailiustravo tų įmonių neva keliamą triukšmą, tačiau Savivaldybės atstovai komentavo, kad panašus triukšmas yra ir miesto centre esančioje Liepų gatvėje.
Po karštos diskusijos kai kurie gyventojai liko nesupratę, kokiu tikslu jie buvo kviečiami, ir išėjo trūkčiodami pečiais. „Nieko nepasakė. Be reikalo atėjom – niekas nieko mūsų neklausė”, – sakė viena Švepelių gyventoja.
„Kiek mus dar nuodysite?..”
Aldonos Toliušienės, įgaliotos Lypkių gatvės gyventojų, prašymas išprovokavo ginčus tarp buvusio Lypkių kaimo gyventojų ir Savivaldybės atstovų. Į ginčą įsitraukė ir Seimo narys V. Stankevičius, ginantis Lypkių ir Švepelių gyventojų, priklausančių Marių rinkimų apygardai, interesus.
Gyventojų rašte buvo teigiama, kad iš pramonės teritorijos nėra iškeldintas nė vienas gyventojas, o pastatytos ir statomos įmonės esą kelia pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai.
Savivaldybės atstovai atmetė gyventojų prašymą, mat prie jo nebuvo pridėti nei nuosavybės, nei asmens tapatybės dokumentai. „Kiekvienas savininkas atskirai turi spręsti problemas”, – motyvavo valdininkai.
„Mes visi čia esame susirinkę. Negi kiekvienas atskirai turime rašyti prašymus?” – klausė gyventojai.
„Girdime tą pačią dainelę nuo 1996 metų. Įdomu, kiek ilgai mes būsime nuodijami?” – klausė A. Toliušienė.
Atsižvelgdama į Lypkių gatvės gyventojų prašymą, Klaipėdos miesto taryba birželio 30 dieną įpareigojo Savivaldybės administraciją parengti Lypkių ir Švepelių žemės paėmimo visuomenės reikmėms projektą. Numatytas projekto parengimo laikas – 8 mėnesiai – lypkiškių ir švepeliškių netenkina.
„Iš pradžių 8 mėnesiai, po to ir aštuoneri metai praeis. O įmonės aplink dygsta ir nuodija mus. Kiek dar mus žudysite? Tikslaus termino, kada mes būsim iškeldinti, niekas nesako. Yra pažeisti įstatymai”, – teigė gyventojai ir reikalavo sustabdyti detaliojo plano rengimą.
Jiems pritarė ir Seimo narys V. Stankevičius.
„1995 metų Lietuvos Respublikos LEZ pagrindų įstatymo 2 straipsnis sako, kad šioje teritorijoje neturi būti nuolatinių gyventojų. Jei nebus nustatytas konkretus terminas, kreipsiuosi į Vyriausybę, kad būtų atliktas LEZ auditas. Tuo metu bus nutraukta visų įmonių veikla. Lietuvos Respublikos piliečiai negali būti nuodijami”, – pabrėžė V. Stankevičius.
Tačiau Klaipėdos miesto tarybos Strateginės plėtros komiteto pirmininkas ir LEZ valdymo bendrovės valdybos pirmininkas Povilas Vasiliauskas atsikirto: „Nereikia užsiimti šantažu. Ši teritorija taps Laisvąja ekonomine zona tuomet, kai bus išnuomoti sklypai. Šiuo metu yra tik rengiamas detalusis planas. Kol nebus iškeldinti gyventojai ir jiems už turtą nebus teisingai atlyginta, tol ten nebus LEZ teritorija. Detaliojo plano rengimo sustabdymas gyventojų problemų sprendimą tik dar labiau užtęs.”
Susitikime dalyvavęs advokatas Arūnas Ivancius pastebėjo, kad dar praeitame dešimtmetyje tuometinio Lypkių kaimo gyventojams buvo uždrausta planuoti savo sklypus, nebuvo išduodami leidimai statyboms. „Gyventojams nebuvo galima planuoti teritorijos, o verslo subjektams leidžiama. Kas aukščiau – žmogiškieji principai ar miesto bendrasis planas?” – klausė jis.
Svarstė pasiūlymus
Iš viso vakar Klaipėdos savivaldybė bei LEZ projekto rengėjai svarstė keturis raštu pateiktus pasiūlymus.
Vienas prašymas, reikalaujantis uždrausti statyti gamyklas LEZ teritorijoje, buvo atmestas, mat buvo skirtas Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, o ne miesto Savivaldybei.
Vytauto gatvės gyventojos prašymas – platinant šalia jos nuosavybės esantį kelią įrengti įvažiavimą į jos sklypą pageidaujamoje vietoje – buvo patenkintas.
Namo Šilutės pl. 69a gyventojai, pateikę užklausą Savivaldybei, buvo nuraminti, jog jų namas, nors ir patenka į pramonės teritoriją, nebus griaunamas. Juo labiau kad buvęs geležinkelio sargo namas gali turėti kultūrinės vertės.
Taip pat Savivaldybė gavo AB „Klaipėdos energija” raštą, kuriame įmonė prašo rezervuoti teritoriją būsimai kogeneracinei elektrinei. „Mūsų bendrovės bei „Lietuvos energijos” strateginiame plane numatyta, jog po 2010 metų turi atsirasti kogeneracinė elektrinė. Tam puikiai tiktų Lypkių katilinės aikštelė”, – sakė AB „Klaipėdos energija” atstovai.
Pasak Savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus vedėjo pavaduotojo Kęstučio Vatiekūno, įstatymu numatytoje LEZ teritorijoje gali būti tenkinami ne tik LEZ poreikiai, bet ir miesto ar valstybės interesai.
„Iš esmės „Klaipėdos energijos” prašymas suformuoti planuojamoje teritorijoje 4,5 hektarų sklypą yra patenkintas. Yra formuojamas sklypas ir suteikiama galimybė jį išsinuomoti. Tačiau tereikia konkrečiai įvardyti planuose. Projekte tai bus užfiksuota”, – sakė valdininkas.
Rima Čeliauskaitė
„Vakarų ekspresas”