Lietuviai dar nelinkę reklamuotis netradiciniais ar net šokiruojančiais būdais. Tačiau reklamų kūrėjai pripažįsta, kad būtent toks yra vienas iš tiesiausių kelių būti išgirstam ar pamatytam.
Pavyzdžiui, viename reklaminiame klipe rodoma, kaip žmogus praranda savo ranką ir jam prisiuvama japono ranka. Naujoji ranka turi nenumaldomą norą viską fotografuoti. Žmogelis sėdi nusiminęs, o ranka savarankiškai visur laksto ir fotografuoja…
Tai tik vienas iš pavyzdžių užsienyje sukurtų reklaminių klipų, kurie verčia žiūrėti jį iki galo, mat knieti sužinoti, kas vis dėlto reklamuojama. Gal tik nedaugelis iš karto gali atspėti, kad minėtame reklaminiame klipe reklamuojami elementai – neva juos įsidėjęs į fotoaparatą gali fotografuoti kiek tik nori.
„Reklama turi būti tokia, kad į ją žmonės atkreiptų dėmesį”, – pagrindinį savo darbo tikslą akcentuoja reklamų kūrėjai. O tai, pasak jų, padaryti galima įvairiais būdais.
Esą, jei nepavyksta sukurti iš kojų verčiančio reklaminio klipo, beveik tą patį efektą galima pasiekti dažnesniu reklamos transliacijų skaičiumi.
Pastarąjį variantą dažnai renkasi ir uostamiesčio verslininkai bei įmonės, nes, pripažįsta jie, Klaipėdoje reklamos pramonė dar nėra taip gerai išplėtota, kaip, pavyzdžiui, sostinėje.
Visa industrija – Vilniuje
Kol kas visa reklamos industrija susitelkusi Vilniuje. Beje, daugelis sostinėje esančių agentūrų priklauso garsioms užsienio firmoms.
Klaipėdoje situacija kitokia – daugiausia veikia lauko reklamą kuriančios agentūros, vietinei rinkai reklamas kuria vietinės televizijos bei radijo stotys, spauda. Uostamiesčio verslininkai pripažįsta, kad tuo atveju, jei produkcija ar paslauga orientuota į regioninę auditoriją, pakanka vietinių reklamos agentūrų.
„Jei reikia tik lauko iškabos ir tūkstančio lankstinukų, žinoma, pakanka vietinių agentūrų. Tačiau, jei norima sukurti strategiją, idėją, reikia kreiptis į Vilniuje ar Kaune veikiančias reklamos agentūras”, – sakė uostamiesčio verslininkas Kazys Paulikas.
Verslininkas Rimgaudas Kunstmonas taip pat sakė dažniau dirbantis su Vilniuje esančiomis agentūromis, tačiau reklamos idėją dažniausiai sukuria pats.
Pavyzdžiui, gerą dešimtmetį radijo bangomis transliuojama dabartinio seimo nario Vytauto Grubliausko įdainuota baro „Skandalas” reklama – savininko R. Kunstomono idėja. Tiesa, iš pradžių jis kreipėsi į rašytoją Juozą Erlicką, kad šis sukurtų tekstą audioklipui, tačiau gavęs kūrinį jį gerokai pakoregavo.
„Idėjų ieškau pats ne todėl, kad nepasitikiu reklamos agentūromis. Tiesiog man patinka tai daryti. Be to, man teko bendrauti su garsiomis užsienio firmomis ir matyti bei girdėti jų reklamas, kur kiekvienas žodis, kiekviena sekundė yra informatyvi. Pas mus, deja, reklamų kūrėjai dar prideda daug nereikalingo balasto, už kurį užsakovai moka didžiulius pinigus. O efekto jokio”, – pasakojo R. Kunstomonas.
Strategija
Prie vieno produkto sostinėje dirba nemaža komanda reklamos kūrėjų bei gamintojų. Esant reikalui, specialistai kviečiami ir iš užsienio šalių.
Visų pirma užsakovai kreipiasi į reklamos agentūrą, kur suformuojama strategija ir idėja.
Pavyzdžiui, gavusi užduotį pristatyti vartotojams naująjį automobilio „Citroen” modelį viena sostinėje veikianti reklamos agentūra sugalvojo keliose Vilniaus miesto vietose išdėlioti didžiules citrinas. Tokia strategija esą puikiai pasiteisino. Visose žiniasklaidos priemonėse buvo svarstoma, ką reiškia tos netikėtai atsiradusios citrinos, buvo net organizuojami konkursai. Tuomet beliko pateikti atsakymą ir – pristatyti naująjį automobilio modelį. Beje, ši reklaminė kampanija 2003 metų festivalyje „ADrenalinas” laimėjo pirmąją vietą.
Kaip išrutulioti idėją?
Kiekviena agentūra turi savo metodiką, kaip sukurti kuo originalesnę idėją. Vienose agentūrose organizuojamos „smegenų šturmo” valandėlės, kurių metu geriausiai nuskambėjusi idėja ir pasiūloma užsakovui.
Kitos agentūros turi specialius „idėjų generatorius”, kuriems per tam tikrą laiką leidžiama suformuluoti idėją. Pasak jau šešerius metus šioje sferoje dirbančio Nerijaus, idėjų reklamoms dažniausiai semiamasi iš paprastų gyvenimiškų situacijų.
„Kaimynai susiriejo, draugas prisigėrė ir negrįžo namo, šuo pats atsidarė šaldytuvą ir jį „apšvarino” ir pan. Taip pat yra įprasti dalykai – knygos, filmai, gera muzika. Vieniems idėjos šauna, kiti paprasčiausiai išmąsto. Pavyzdžiui, kartą ėjau slidžia gatve su labai slidžiais batais ir… nenukritau. Tai irgi suteikė užuomazgų reklaminei koncepcijai”, – pasakojo Nerijus.
Dideli pinigai
Jei sugalvota idėja ir strategija tenkina užsakovą, tuomet skelbiamas konkursas reklamos gamintojams. Pavyzdžiui, televizijos reklaminių klipų gamintojai turi sukurti scenarijų, dažnai tenka išgryninti ir pačią idėją. Beje, kaip ir daugelyje sričių, dažnai lemiamu faktoriumi, kurį reklamos gamintoją rinktis, būna pasiūlyta mažiausia kaina.
„Pinigai išties yra dideli, nes prie klipo kūrimo dirba daug žmonių: režisierius, prodiuseris, dailininkas, operatoriai, grimuotojai, kostiumų dailininkai, yra ir tokių, kurie specializuojasi stumdyti kameras ir taip toliau”, – vardijo vienoje sostinės reklamos agentūroje dirbantis Kęstas.
Skanią alaus putą padaro užsieniečiai
Sostinėje veikia dvi reklamos aktorių atrankos agentūros, kurios tiesiog gatvėje renka žmones, juos fotografuoja ir vėliau siūlo jiems filmuotis reklaminiuose klipuose.
„Paprastai vieną kartą „panaudotas” žmogus antrą kartą nekviečiamas. Nebent masinėms scenoms. Beje, yra susiformavusi tokia etatinių pensinio amžiaus moteriškių kompanija, kurios kone kasdien skambina ir klausia, ar nereikia jų kuriam nors klipui”, – pasakojo Kęstas.
Anot jo, kai atrenkami personažus atitinkantys žmonės, jiems pritaikomi drabužiai, tuomet keli variantai nufotografuojami bei išsiunčiami užsakovams, kad jie galėtų išsirinkti tinkamiausią. Tuomet prasideda gamybinis procesas, užtrunkantis per mėnesį.
„Lietuvoje yra gana gerų specialistų, galinčių sukurti tikrai aukšto lygio reklaminį klipą. Tačiau vadinamieji produktų dailininkai kviečiami iš užsienio. Pas mus dar nėra specialistų, kurie mokėtų padaryti, kad produktas reklamoje atrodytų ypač patraukliai. Pavyzdžiui, bokalu bėganti alaus puta, arba nerealiai vilnijantys moters plaukai. Tam naudojamos kompiuterinės technologijos ir įvairios kitos gudrybės”, – sakė Kęstas.
Užslėpta mintis
Dizainerė Aušra Pranskūnaitė svarstė, kad pačios geriausios reklamos yra su užslėpta mintimi – kai žmogus iškarto nesupranta, kas reklamuojama. Tada jis yra priverstas žiūrėti tą pačią reklamą dar ir dar kartą.
Tiesa, kartais galima ir prašauti pro šalį. „Mačiau spaudoje maketą: sėdi laiminga porelė ir geria kavą. Ką galvojate jie reklamuoja? Kavą, minkštą krėslą? Nė velnio – statybų bendrovę. Visiškas absurdas”, – nevykusį reklamos pavyzdį pateikė Nerijus.
„Taip pat žmonėms patinka, kai jie yra įtraukiami į kokį nors žaidimą. Pavyzdžiui, televizijos reklama, kurioje pasirodo užrašas „Liko 29 dienos”, kitą dieną – „Liko 28 dienos”. Pamatęs tokią reklamą žmogus paprastai nekantriai laukia informacijos, iki ko liko tiek ir tiek dienų”, – pasakojo A. Pranskūnaitė.
Paviršutiniškos reklamos, kai tiesiog vaizduojama reklamuojama prekė, pasak reklamos kūrėjų, žmonės nemėgsta.
„Sakydamas pirk daugiau, tu nieko nepasakai, o dabar vartotojo tuščia reklama nepapirksi. Dabar rūpi, kokią naudą jis gaus iš to produkto ar paslaugos kuri jam brukama”, – tikino Nerijus.
Tautos numylėtiniai
Kitas garantas, kad reklama bus patraukli ir įsimintina – pasitelkti humorą. Šmaikščios, nuotaiką pakeliančios reklamos tampa liaudies hitais. Pavyzdžiui, visa Lietuva žino, kas yra „Kęsts i Vyts”.
Beje, būtent ši reklama šiemet vykusiame reklamos festivalyje „ADrenalinas” buvo pripažinta geriausiu netradicinės reklamos darbu.
Tiesa, buvo pasklidusios kalbos, kad šis daugelį lietuvių papirkęs duetas nė kiek nepadidino reklamuojamo produkto pardavimo, tačiau reklamų kūrėjai svarstė, kad tai tiesiog buvę konkurentų paskleisti gandai.
Neseniai televizijos ekranuose pasirodė dar du visuomenę sudominę personažai – dainuojantys berneliai Suopis ir Rambynas. Jiems, beje, pranašaujamas panašus populiarumas kaip Kęstui ir Vytui.
Erzina specialiai
Jei žmogų kuri nors reklama labai erzina, pasak kai kurių reklamos kūrėjų, jis klysta manydamas, kad tai tiesiog nepavykusi reklama. Esą erzinimas – vienas iš būdų, kad reklama būtų pastebėta.
Vienos uostamiesčio radijo stoties reklamos agentūros vadovas Vaidas Janulynas pripažino negalintis pakęsti skalbimo priemonių reklaminių klipų.
„Pavyzdžiui, manęs neįtikina, kad į mano namus gali ateiti „diedas” ir siūlytis išskalbti mano kojines kitais milteliais. Tai taip kvaila”, – sakė V. Janulynas.
Kita vertus, jis pripažino skalbiantis drabužius būtent tais milteliais, kurie dažniausiai reklamuojami.
Geriau – dainuoti
Pasakodamas apie radijo reklamų specifiką, V. Janulynas, minėjo, kad ypač patrauklios tos radijo reklamos, kuriose ne kalbama, o dainuojama. Vieną įsimintiniausių „dainuojančių reklamų” V. Janulynas minėjo Violetos Riaubiškytės įgarsintą vieno gėrimo reklamą.
Beje, garsių, žinomų Lietuvos žmonių įgarsintos reklamos – dar vienas raktas, kad į reklamą būtų atkreiptas dėmesys. Žinoma, tokios reklamos kainuoja brangiau, tačiau mūsų „žvaigždės” dar įperkamos ir neužsiprašo tokių didelių honorarų, kaip užsienio.
Edita Užkuraitė
„Vakarų ekspresas”