Sostinės galerijoje „Meno niša” eksponuotoje parodoje „Pavasariniai sveikinimai. Menas poligrafijoje” menininkės Eglė Babilaitė-Sitas, Ieva Babilaitė-Ibelhauptas ir Jurga Kurtinaitienė į pasaulį paleido visą glėbį spalvingų pavasario sveikinimų, o gamta už lango atsakė džiugiais saulės mirksniais
Džiaugtis išties būta ko. Mat profesionalių menininkių kūryba papuošė velykinių sveikinimo atvirukų seriją. Meno darbai, įgavę laiško formatą ir paukštyno produkcijos tiražą, pirmąkart pateko į poligrafijos šalį, jei leisite šitaip suprasti antrąją parodos pavadinimo dalį.
Idėja Velykų atvirukams taikyti žinomų menininkų kūrinius atsirado seniausioje šalies poligrafijos įmonėje „Spauda”. Tokia iniciatyva džiugina, nes, anot dailininko Kęstučio Šiaulyčio, „poligrafininkai pagaliau išdrįso prisipažinti, kad yra menininkai”. Kita vertus, ji rodo gerėjančią šalies įmonių būklę, leidžiančią imtis iki tol buvusių neįgyvendinamų projektų.
Dera šypsenos ir darbai
Galerijoje galima pamatyti ne tik menininkių ir verslininkų bendrabūvio produkciją – atvirukus, bet ir jų „veidais” tapusius kūrinių originalus. Ne šuniukai, ne velykiniai margučiai, ne apsnigtos eglės, bet Babilaitės-Sitas šilkografijos ir preciziškai išlietos akvarelės dabina „Meno nišą”. Jos darbai, pasak menotyrininkės Jurgitos Ludavičienės, gali egzistuoti kaip savarankiški paveikslai, reikšmingi interjero akcentai. O atvirukai, kaip sako pati autorė, tai pavasario gėlės žiedlapiai, kuriuos ji su kolegėmis ir su meile skleidžia Lietuvos žmonėms.
Kurtinaitienės darbais labiausiai pataikyta į kalendorinį ritmą, nors pati autorė pripažino, kad velykinė tematika – neparanki, stokojanti kūrybinės erdvės. Akvarele, tušu, vektorine grafika kurianti tekstilininkė vienintelė trijulėje ragavo poligrafijos amato, tačiau atvirukų iki šiol nėra kūrusi. Ji pastebėjo, kad visos bendražygės dirbo savarankiškai, atskirai viena nuo kitos. „Viena kitai netrukdėm, nesiderinom”, – sakė ji. Užtat kaip jų šypsenos ir darbai dera galerijos salėje!..
Babilaitės-Ibelhauptas darbeliai – patys džiaugsmingiausi, vaikiškiausi. Į juos pažiūrėjus iškart apima šventinė nuotaika. Pasak menotyrininkės Jurgitos, dekoratyvūs, lengvai suvokiami, šmaikštūs kūriniai puikiai tinka sveikinti atgimstančią gamtą.
„Grožis manęs seniai nestebina, – sakė Šiaulytis. – Stebina tai, kad net dekoratyvinėje dailėje nė viena autorė nepraranda savo braižo ir charakterio.”
Meno ir verslo žodynas
Atvirukų spalvų ryškumu, „prekės išvaizda” gali didžiuotis ne tik menininkės, bet ir spaudos „poli-grafai”, išdrįsę negailėti sąnaudų dėl kokybės ir leidę menininkėms laisvai pasirinkti kūrybines medžiagas ir priemones. Žinoma, būta derybų, kūrybinių ginčų. „Viskas pajuda sklandžiau, kai savo norus perteiki verslininkų žodžiais. Kai išmokom jų kalbos, pasiekėm, ko norėjom”, – nusijuokė Eglė. Ir, žinoma, moterys nebūtų menininkės, jei nekalbėtų apie dar geresnes medžiagas, dar geresniems ateities projektams.
Sėkmę lems pirkėjai
Ludavičienė pastebėjo, kad meninės kūrybos produktas, tapdamas masinio vartojimo produktu, praranda taip vertinamą unikalumą, vienetinio, originalaus kūrinio aurą. Tačiau, jos nuomone, atvirukai, paleisti į pasaulį iš menininkių profesionalių rankų, kad ir masinės gamybos, galės pradžiuginti daugiau žmonių, o podraug populiarins ir pačias autores. „Taip, šios menininkės gerai žinomos meno visuomenėje, tačiau, būkim atviri, ar labai jos garsios – plačiojoje”, – klausė menotyrininkė.
Projekto sėkmę lems pirkėjai. Galime tik patarti jiems labiau vertinti savo artimuosius ir dovanoti tikrą meno kūrinį, vietoj neskoningo, banalaus, rėkiančia spalva aplieto atspaudo su jubiliejiniu „numeriu”.