Per praėjusią savaitę ugniagesiams teko gesinti 38 gaisrus atviruose žemės plotuose. Degintojai nepaiso gresiančių administracinių bausmių.
Saulės ir vėjo sparčiai džiovinamuose laukuose ir pievose šen bei ten jau rūksta dūmai – vėl, kaip kiekvieną pavasarį, pradedama deginti pernykštė nenupjauta žolė. Gamtos sergėtojai įspėja: ugnis sunaikina daug gyvūnų, neretai persimeta į miškus, sodybas, net žūsta žmonės.
Nors tokiu būdu atsikratyti senos žolės yra uždrausta, ši mada vis tiek nesitraukia. Pasak Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos Avarijų prevencijos ir valdymo skyriaus vedėjo Gedimino Markausko, 2005 metais šalies aplinkosaugos pareigūnai nustatė 452, o 2006 metais – 1556 žolės deginimo atvejus, išdegė 5111 hektarų pievų ir laukų.
Pažeidėjams pernai buvo skirta 28 tūkst. 755 litų baudų, pateikta civilinių ieškinių gamtai padarytai žalai atlyginti už beveik 61 tūkst. litų.
Ypač mėgstama deginti nenušienautą žolę rytinėje Lietuvos dalyje. Vilniaus krašte kiekvieną pavasarį pasklinda troškūs deginamų pievų dūmai. Pavyzdžiui, pernai Vilniaus regione buvo užregistruoti 336 žolės deginimo atvejai, išdegė 1225 hektarai.
Rasti kaltininkus nelengva – net ir užtikti šalia degančios žolės jie aiškina esą atskubėję gesinti. Vilniaus regione iš minėtų 336 padegimų pavyko nustatyti mažiau kaip pusę kaltininkų – 146 padegėjus.
Į kovą su žolės degintojais Vilniaus regione buvo pakviesta aplinkosaugininkų iš kaimyninių regionų, surengta daugybė reidų.
Pareigūnai 479 sklypų, kuriuose buvo deginama sena žolė, savininkų pavardes pranešė Žemės ūkio ministerijai ir pasiūlė šiems savininkams sumažinti arba visai nemokėti išmokų. „Ligi šiol Žemės ūkio ministerija neatsakė”, – stebisi gamtosaugininkas Markauskas.
Aplinkosaugos vadovai būgštauja, kad šį pavasarį dalis inspektorių gali būti nusivylę ir žolės degintojams atlaidesni.
Aplinkos ministerija nori dar padidinti baudas žolės degintojams. Dabar paprastam piliečiui už šį pažeidimą Administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato 50-400, pareigūnui 100-500 litų baudas. Aplinkos ministerija siūlo šias sumas padidinti atitinkamai 200-800 ir 300-1000 litų.
Tačiau neaišku, ar Seimas spės taip greitai, kaip norėtų gamtos sergėtojai, pakeisti Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. O žolė kai kuriose šalies vietose jau dega.