Mokesčių lengvata – ne visada dovana

Penktadienį iš Valstybinės mokesčių inspekcijos gavau pranešimą, kad mano pajamų mokesčio deklaracija, kurią pateikiau elektroniniu būdu, sėkmingai priimta. Dabar lauksiu, kol per dešimt dienų gausiu pajamų mokesčio permoką. Negaliu nepasidžiaugti tokiu sklandžiu Mokesčių inspekcijos darbu.

Pastaruoju metu žiniasklaidoje buvo pasirodę prieštaringų pranešimų apie šią grąžinamą pajamų mokesčio lengvatą, kad, girdi, valstybė dykai nieko nedalija ir kad mokesčius vis tiek reikės vėliau susimokėti… Pasėtą ne visai pagrįstą nerimą suskubo išsklaidyti ir Mokesčių inspekcijos pareigūnai, ir Gyvybės draudimo įmonių asociacijos atstovai. Jie dar kartą pateikė informaciją žiniasklaidoje apie mokesčius ir lengvatas tiems, kurie yra sudarę gyvybės draudimo sutartis.

Skirtinga tvarka

Tokios kalbos pažadino žmonių budrumą. Netgi sulaukiau klausimų, o gal ir pajamų mokesčio lengvatą, gautą už būsto paskolos įmokas, teks grąžinti, pavyzdžiui, parduodant skolon įsigytą būstą. Nors pajamų mokesčio lengvatos už būsto paskolų palūkanas tvarka keitėsi nuo praėjusių metų spalio 19 dienos (lengvata nebetaikoma tik už antrą įsigytą būstą po šios datos), tačiau grįžtančio pajamų mokesčio nuo sumokėtų palūkanų grąžinti nereikia (žinoma, jei lengvata pritaikyta teisėtai).

Tačiau tie, kurie sudarė gyvybės draudimo sutartis po 2003 m. sausio, ir tie, kurie moka įmokas į savanoriško kaupimo (trečios pakopos) pensijų fondus, turi žinoti, kad sutarties laikotarpio pabaigoje, jei šis ne trumpesnis kaip dešimt metų arba kol žmogus sulaukia pensinio amžiaus, teks sumokėti 15 proc. mokestį, apskaičiuojamą nuo sumokėtų įmokų. Tokiu atveju pajamų mokesčio lengvata yra ne 27 proc. (jei pajamos apmokestinamos būtent šiuo tarifu), o 12 proc., nes 15 proc. reikės sumokėti vėliau.

Trumpa atmintis

Nenuostabu, kad per dešimt ir daugiau metų daug kas pasimiršta. Net nebeprisimenama, kiek pinigų gauta pritaikius pajamų mokesčio lengvatą. Reikalaujama sumokėti mokesčių suma atrodo nepelnytai didelė. Pavyzdžiui, žmogus, kas mėnesį mokėjęs po 150 litų ir per dešimt metų sumokėjęs 18 tūkst. litų, atsiimdamas sukauptą sumą turės sumokėti valstybei 15 proc. sumokėtų įmokų – 2,7 tūkst. litų. Štai tada reikėtų prisiminti, kad prieš tai jis buvo gavęs maždaug 4,86 tūkst. litų (tai priklauso nuo galiojančio gyventojų pajamų mokesčio tarifo).

Mokesčiai, kurių nemokame šiandien, bet turime sumokėti vėliau, vadinami atidėtaisiais mokesčiais. Taigi šiandien atgauname visą pajamų mokestį (27 proc.) nuo sumokėtų įmokų. Vėliau dalį (15 proc.) teks grąžinti. Mokesčių atidėjimas – tai galimybė laikinai pasinaudoti svetimais (šiuo atveju valstybės) pinigais savo naudai. Pinigus, kuriuos gavome šiandien, bet kuriuos reikės sugrąžinti po dešimties metų, derėtų „įdarbinti” ir per tuos dešimt metų iš jų uždirbti. O paskui, atėjus laikui – grąžinti.

Reikia investuoti

Taigi tie, kas šiomis dienomis gaus pajamų mokesčio permokas pagal gyvybės draudimo ar pensijų fondų sutartis, turėtų atsiminti, kad dalį (maždaug pusę) šiandien gautų pinigų teks atiduoti vėliau. O kad jie per tą laiką „atidirbtų”, juos reikėtų ne išleisti, o investuoti: gal pagal tas pačias gyvybės draudimo ar pensijų fondų sutartis, gal į investicinius fondus, su akcijomis susietas obligacijas ar kitas investavimo priemones, o gal į mokslą, į savo kvalifikaciją, kad būsimos pajamos būtų didesnės.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.