Moterų alkoholizmas – reiškinys, apie kurį visuomenė žino ne tiek daug.
Galbūt dėl to jis taip apraizgytas mitais. Pavyzdžiui, jau senokai nusistovėjusi nuomonė, kad moterų alkoholikių žymiai mažiau, negu vyrų. Gaila, bet tai ne visai taip. Tiesiog vyrų alkoholizmas labiau krenta į akis, nes vyrai taip nesislapsto kaip moterys. Savo žalingą įprotį moterys ypač slepia nuo pačių artimiausių žmonių. Juk moteris visuomenėje už alkoholizmą yra labiau smerkiama, nei vyras! Todėl nenuostabu, kad dauguma moterų gėdijasi eiti pas gydytojus ir pasidalinti savo bėda, nes bijo, kad ir gydytojas gali jas pasmerkti…
Tuo tarpu girtaujančių moterų skaičius nemažėja. Moterų alkoholizmo priežastys gana įvairios. Pačios populiariausios – nėra visaverčio asmeninio gyvenimo, sunku save realizuoti darbe, vienatvė, prislėgtumas, depresija, problemos šeimoje, psichologinis ir fiziologinis diskomfortas, susijęs su klimaksu, ir t.t.
Viskas prasideda kaip paprastai nuo mažų dozių, pavyzdžiui, alkoholis padeda nusiraminti ir užmigti. Bet jau po metų, pusantrų pradedama suvokti, kad „vaistų” nebeįmanoma atsisakyti.
Kaip suprasti, ar moteris jau susirgo ir jai reikia pagalbos?
* Alkoholizmas – tai sisteminis (daugiau kaip 4 kartus per mėnesį) alkoholio vartojimas padidintomis dozėmis, kai tiesiog nusigeriama.
* Pasak medikų, alkoholizmas formuojasi laipsniškai. Pirmiausia žmogus praranda alkoholio dozavimo kontrolę – geria ir negali laiku sustoti. Antras etapas – abstinentinis sindromas arba pagirios. Sveikam žmogui apsinuodijus alkoholiu, kitą dieną bet kokio alkoholio kvapas sukelia pykinimą, bet ne alkoholikui… Trečiajame etape žmogus nebeįsivaizduoja savo gyvenimo be alkoholio. Jei nebus progos išgerti, jis ją sugalvos. Jau nebėra teigiamų emocijų be alkoholio!
* Paplitusi nuomonė, kad moterų alkoholizmas skiriasi nuo vyrų iš esmės, todėl ir gydomas sunkiau. Iš tikrųjų alkoholinės priklausomybės formavimosi mechanizmas yra toks pat – tiek moterų, tiek vyrų, todėl ir gydymo metodai tie patys. Terapija susideda iš seansų, formuojančių abejingumą alkoholiui, nervų sistemos ir maisto apykaitos sistemos atkūrimo, organizmo išvalymo nuo alkoholinių toksinų. Gydymas turi būti griežtai individualus! Sudėtingiausia yra tai, kad moterys, bijodamos aplinkinių pasmerkimo, patenka pas gydytojus per vėlai – kai liga jau įsisenėjusi. Gydymas bus efektyvesnis, jei moteris pajus, kad yra mylima, reikalinga, kad jai yra dėl ko gyventi.